XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje farmacijos bendrovėje „Pfizer“ dirbantys mokslininkai bandė išrasti vaistą nuo krūtinės anginos – krūtinės skausmo, kurį sukelia sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdį.
Vienas iš kandidatų buvo vaistas sildenafilis. Blokuodamas tam tikrą baltymą, vadinamą 5 tipo fosfodiesteraze, dar žinomą tiesiog kaip PDE5, vaistas galėjo sukelti kraujagyslių išsiplėtimą.
XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje atlikto tyrimo metu sildenafilį vartoję vyrai pranešė apie šalutinį poveikį, pavyzdžiui, raudonį, galvos skausmą, virškinimo trakto poveikį ir pykinimą. Jie taip pat pranešė apie erekciją, kuri buvo visiškai netikėta.
„Tais laikais mes buvome jauna komanda ir erekcijos sutrikimai nebuvo tai, kas mums rūpėjo, todėl tikrai nežinojome, kad toks vaistas reikalingas“, – BBC laidai „Scientifically podcast“ aiškino seras Simonas Campbellas, organinės chemijos chemikas, padėjęs sukurti vaistą.
Tyrimo pabaigoje kai kurie dalyviai atsisakė grąžinti tabletes, išreikšdami norą jas vartoti ir toliau.
Todėl tyrėjų komanda greitai persiorientavo į sildenafilio bandymą ne širdies ligoms, o erekcijos sutrikimams gydyti.
