Tokia technologija ateityje galėtų būti panaudota kuriant savaime susitaisančius ekranus telefonuose.
Tikėtina, kad gamyboje pritaikius šį savaime susitaisantį plastiką, sudužę telefonų ir planšečių stiklai taptų praeities dalyku.
L.Leibleris atrado naująją medžiagą sudėjęs dvi skirtingas medžiagas į vieną „supermolekulinę“, kurios cheminiai ryšiai nėra kieti ir amžini, bet turi dinaminę pusiausvyrą, rašo CNN.
Būtent dėl šios priežasties vitrimersas yra tvirtas, tačiau kartu gali būti ir modifikuojamas, o tai leistų plastikui keisti formą iš kieto į lankstų pasikeitus temperatūrai.
Tikėtina, kad gamyboje pritaikius šį savaime susitaisantį plastiką, sudužę telefonų ir planšečių stiklai taptų praeities dalyku. Tiesa, iki galutinio technologijos išvystymo dar turi praeiti laiko ir kol kas galutinai neaišku, ar vitrimersas pasieks vartotojus.
„Mes manome, kad pirmiausiai ši technologija būtų pritaikyta transporto sektoriuje – mašinose ir lėktuvuose“, – sakė L.Leibleris.
Tai ne pirmas išradimas, kurio tikslas apsaugoti įrenginius nuo gedimų. 2014 m. „Apple“ užpatentavo technologiją, kuri gali „nujausti“, kada telefonas pradeda kristi ir apkeičia vidinius įrenginio komponentus, kad pakeistų masės centrą ir tokiu būdu sumažintų potencialią žalą.
Praėjusių metų liepos mėnesį „Apple“ taip pat gavo patentą stiklui, kuris nedūžta ir nesusibraižo net su aštriais objektais.
