Šis hormonas yra INSL3, kuris pirmą kartą pasirodo lytinio brendimo metu. Vėliau jo kiekis šiek tiek sumažėja tik vyresniame amžiuje. Dėl šio pastovumo ir ankstyvo amžiaus, kai jis atsiranda, INSL3 yra vertingas mokslininkams – ir galbūt vyrų sveikatai.
Naujieji tyrimai rodo, kad žmogaus, kurio INSL3 kiekis jaunystėje yra mažesnis, hormono kiekis tikriausiai bus mažesnis ir senatvėje. Tyrėjų teigimu, tai gali būti susiję su didesne sveikatos komplikacijų rizika vyresniame amžiuje.
„Labai svarbu suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms senstant dažniau pasireiškia negalia ir ligos, kad būtų galima rasti priemonių, kurios užtikrintų ne tik ilgą, bet ir sveiką gyvenimą senatvėje“, – sakė reprodukcinės endokrinologijos gydytojas Ravinderis Anand-Ivelas iš Notingemo universiteto Jungtinėje Karalystėje.
„Mūsų atrastas hormonas yra svarbus žingsnis siekiant tai suprasti ir padės ne tik padėti žmonėms individualiai, bet ir palengvinti slaugos krizę, su kuria susiduriame kaip visuomenė“, – teigė jis.
INSL3 gamina tos pačios sėklidžių ląstelės, kurios gamina testosteroną. Skirtingai nei testosteronas, INSL3 kiekis suaugus vyrams nesikeičia.
Siekdami stebėti INSL3 kiekį kraujyje, tyrėjai paėmė daugiau kaip 2200 vyrų mėginius iš aštuonių skirtingų Europos regioninių centrų. Laikui bėgant vyrų INSL3 lygis išliko pastovus, tačiau taip pat reikšmingai skyrėsi tarp atskirų asmenų, ir to pakako, kad būtų galima išskirti pavojus sveikatai.
Mokslininkai teigia, kad INSL3 kiekis kraujyje patikimai susijęs su Leydigo ląstelių skaičiumi ir sveikata sėklidėse – šių ląstelių mažėjimas ir mažesnis testosterono kiekis taip pat siejamas su daugeliu sveikatos problemų vėlesniame amžiuje.
„Dabar, kai žinome, koks svarbus šio hormono vaidmuo prognozuojant ligas ir kaip jis skiriasi tarp vyrų, siekiame išsiaiškinti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką INSL3 kiekiui kraujyje“, – sakė Notingemo universiteto molekulinis endokrinologas Richardas Ivellas.
Preliminarūs darbai rodo, kad ankstyvojo gyvenimo mityba gali būti svarbi, tačiau įtakos gali turėti ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, genetika ar kai kurių aplinkos endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis.
Iš devynių sergamumo kategorijų, apie kurias dalyviai pranešė klausimynuose, įskaitant vėžį, diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas, INSL3 buvo susijęs su padidėjusia sergamumo rizika aštuoniose iš jų.
Tačiau kai tyrėjai pakoregavo kitus hormoninius ir gyvenimo būdo veiksnius, tokius kaip KMI ir rūkymo statusas, dauguma šių sąsajų su INSL3 išnyko, išskyrus aukštą kraujospūdį ir širdies ir kraujagyslių ligas.
O tikrinant, ar INSL3 lygis vyrų kraujo mėginiuose gali pranašauti sveikatos būklę maždaug po ketverių metų, žemesnis hormono lygis buvo susijęs su septyniomis iš devynių gretutinių ligų kategorijų. Tačiau ir šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į kitus veiksnius.
Viena iš sričių, kurią mokslininkai norėtų ištirti būsimuose tyrimuose, yra tai, kaip INSL3 susijęs su seksualine sveikata, tačiau šiame konkrečiame tyrime tai nebuvo išsamiai išnagrinėta.
Ateities tyrimuose taip pat reikėtų „sutelkti dėmesį į ilgesnius laikotarpius, kad būtų galima nustatyti, ar INSL3, išmatuotas jaunesnio ar vidutinio amžiaus vyrams... iš tiesų prognozuoja vėlesnį nuo amžiaus priklausančių sveikatos problemų atsiradimą“, – daro išvadą mokslininkai.
Jei tolesniais tyrimais bus nustatytas ryšys tarp INSL3 ir šių pavojų sveikatai ir mokslininkai sugebės tiksliai nustatyti, kodėl šis ryšys egzistuoja, vadinasi, bus galima daug anksčiau imtis priemonių, skirtų pastebėti ir sustabdyti įvairias su amžiumi susijusias sveikatos problemas.
