Be daugybės milijonų žmonių, kurie tiesiogiai žūtų nuo sprogimų, klimato modeliai numato, kad branduolinio karo metu susidariusios nuolaužos iki dešimtmečio užstotų didžiąją dalį mūsų saulės šviesos. Išgyvenusiems žmonėms pasekmės būtų katastrofiškos: sumažėtų pasaulinė temperatūra, po to prasidėtų visuotinis derliaus nualinimas, o vėliau – masinis badas.
Nepaisant šios niūrios grėsmės, tik nedidelė dalis dabartinių gyventojų teigia esantys gerai informuoti apie tikslias branduolinio karo pasekmes, o daugelis jų remiasi pasenusia informacija, paskleista per politinę įtampą tarp supervalstybių devintajame dešimtmetyje.
„2023 m. susidursime su didesne branduolinio konflikto rizika nei nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios“, – sakė Paulas Ingramas, pasaulinės rizikos tyrėjas ir diplomatijos ekspertas iš Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje valdomo Egzistencinės rizikos tyrimų centro (CSER). P.Ingramas yra ataskaitos, kuri nebuvo recenzuota, autorius, – „Vis dėlto visuomenė mažai žino ar diskutuoja apie neįsivaizduojamai baisias ilgalaikes branduolinio karo pasekmes planetai ir pasaulio gyventojams.“
Rengiant naująją ataskaitą buvo atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 1500 žmonių Jungtinėje Karalystėje ir 1500 žmonių JAV. Dalyvių buvo klausiama, kiek jie žino apie galimą branduolinę žiemą ir iš kur gavo informacijos.
Rezultatai atskleidė, kad 3,2 proc. respondentų Jungtinėje Karalystėje ir 7,5 proc. respondentų JAV apie branduolinio karo padarinius buvo girdėję iš šiuolaikinės žiniasklaidos ar kultūros. Didesnė dalis žmonių teigė, kad jų požiūrį į branduolinės žiemos pavojų lėmė prisiminimai apie XX a. devintajame dešimtmetyje, didėjant JAV ir Sovietų Sąjungos šaltojo karo priešiškumui, skleistą informaciją. Mažai žmonių rėmėsi naujausiais moksliniais darbais.
Rusijos branduolinės atakos prieš Ukrainą atveju beveik kas penktas tyrime dalyvavęs žmogus pritarė atsakomajam smūgiui branduoliniais ginklais.
„Visose branduolinių ginklų turinčiose valstybėse būtina skubiai šviesti visuomenę, remiantis naujausiais tyrimais“, – sakė P.Ingram, – „Turime bendromis jėgomis mažinti pagundą branduolinių valstybių vadovams grasinti ar net panaudoti tokius ginklus karinėms operacijoms paremti.“
Tyrime naudotos branduolinės žiemos infografikos buvo paskelbtos 2022 m. recenzuojamame tyrime. Mažiausiame teoriškai pagrįstame branduoliniame kare dalyvavo 100 branduolinių bombų po 15 kilotonų (maždaug tokio pat dydžio, kokios buvo panaudotos Hirošimoje), o tai sudaro vos 0,1 proc. viso bendro Rusijos ir JAV branduolinio arsenalo.
Mokslininkų skaičiavimais, toks „mažas“ karas tiesiogiai nusineštų 27 mln. gyvybių ir 225 mln. papildomų mirčių dėl bado. Didžiausiame skalės taške, t. y. visiškame branduoliniame kare, dėl branduolinio karo pasekmių tiesiogiai žūtų 400 mln. žmonių, o daugiau kaip 5 mlrd. žmonių mirtų iš bado.
