Neliks nė vienos srities, kurioje nebūtų juntama dirbtinio intelekto įtaka. Į jo žodžius verta įsiklausyti. Juk iš 147 prognozių, kurias nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio padarė R.Kurzweilas, 115 išsipildė ir dar 12 pasirodė „iš esmės teisingos“ (tai yra jis apsiriko metais ar pora). Tad, jo pranašysčių tikslumas stulbinamas – 86 procentai.
Spartėjančios grąžos dėsnis
Spartėjančios grąžos dėsnis sukuria daugybę grandininių reakcijų, ir būtent jis sukelia mūsų regimą nuostabią skaitmeninę revoliuciją. Paminėsiu vos vieną šio dėsnio pasekmę – metinė 50 proc. informacinių technologijų defliacija. Tai yra dabar mes, pavyzdžiui, gauname tą patį skaičiavimų ar genoskaitos lygį, kaip ir prieš metus, tačiau už pusę kainos.
Ekonominės veiklos požiūriu, telefonas šiandien kainuoja 75 dolerius, nors praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jo atliekamos skaičiavimo operacijos būtų kainavusios maždaug trilijoną.
Kai mergaitė Afrikoje įsigyja išmanųjį telefoną už 75 dolerius, ekonominės veiklos požiūriu, jis kainuoja lygiai 75 dolerius, nors praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jo atliekamos skaičiavimo operacijos būtų kainavusios maždaug trilijoną, o devintajame – daugiau nei milijardą dolerių. Šiame išmaniajame telefone įdiegtos nemokamos programėlės, „kainuojančios“ milijonus dolerių, viena iš jų – enciklopedija. Tačiau ji nemokama ir kur kas geresnė už tą, kuriai kaupiau pinigus jaunystėje.
Manau, suteikti atvirą prieigą prie informacijos ir algoritmų – gera idėja. „Google“ tokią prieigą suteikė prie visų algoritmų, susijusių su dirbtiniu intelektu. Spėju, būtent informacijos atvirumo ir spartėjančios raidos kombinacija artina mus prie idealo. Žinoma, yra klausimų, į kuriuos teisingų atsakymų nežinome. Pavyzdžiui, privataus gyvenimo neliečiamumas. Netgi geri ketinimai gali tapti piktnaudžiavimo pagrindu.
Ateitis 3D spausdintuvu
Jau trečiojo dešimtmečio pradžioje pradėsime spausdinti aprangą.
3D spausdintuvais spausdinsime aprangą. Ne taip greitai – dabar išgyvename trimatės spaudos vystymo stadiją. Bet jau trečiojo dešimtmečio pradžioje pradėsime spausdinti aprangą. Bus galima laisvai naudotis daugybe įvairiausių spausdinių ir dizainerių sprendimų, juos bus galima atsisiųsi nemokamai. Mados pramonė niekur nepradings, kaip kad tebėra muzikos, knygų ir kino pramonė. Ji egzistuos drauge su nemokama produkcija.
Vertikaliose fermose galėsime gan nebrangiai augintis maistą: hidroponinius įrengimus naudosime vaisių ir daržovių auginimui, o mėsą gausime klonuodami raumenų audinį. Pirmasis tokiu būdu gautas mėsainis jau suvalgytas. Jis buvo brangus, kainavo kelis šimtus tūkstančių, tačiau skonis geras. Tokia tyrimų kaina. Neseniai tiesiog per keletą dienų iš nedidelių, 3D spausdintuvu sukurtų „Lego“ konstruktorių primenančių modulių buvo pastatytas triaukštis biuro pastatas. Trečiajame dešimtmetyje taip atrodys statyba. Šiais spausdintuvais bus spausdinami visi reikalingi daiktai.
Apie dirbtinį intelektą
Jau yra technologijos, su kuriomis galima kalbėtis. Kaip žinia, mano komanda „Google“ sukūrė protingų atsakymų funkciją, skirtą „Gmail“, tad rašome milijonus elektroninių laiškų. O juk reikia suprasti laiško, į kurį atsakoma, prasmę.
Tačiau jūsų klausimas: kada interviu ims nebe žmogus, o telefonas – savotiškas Tiuringo testo atitikmuo. Tikiu, kad norint įveikti Tiuringo testą, būtinas visas žmogaus proto lankstumas. Dirbtinį intelektą prilyginsime žmogaus, jei teisėjas (žmogus) neįžvelgs skirtumo. Visada sakiau, kad pasieksime tai iki 2029 metų.
Dirbtinio intelekto klausimus nagrinėjančioje mokslo bendruomenėje vis labiau įsitvirtina mintis apie artėjantį lūžio momentą. Man dažnai priekaištauja, kad esu optimistas. Tačiau norint tapti verslininku, tokia savybė būtina. Nuolat galvojant apie problemas, kurios ištiks, tiesiog nepavyks pradėti nė vieno projekto. Esu optimistiškesnis už daugumą savo kolegų, tačiau jau atsirado žmonių, kuriems atrodau pernelyg konservatyvus. Beje, kuo toliau, tuo labiau įsitikinu savo prognoze ir manau, visoje dirbtinio intelekto klausimus nagrinėjančioje mokslo bendruomenėje vis labiau įsitvirtina mintis apie artėjantį lūžio momentą.
Mes tiesiogine prasme susiliesime su dirbtiniu intelektu, kad taptume protingesni.
Mes tiesiogine prasme susiliesime su šia technologija, kad taptume protingesni. Visi šie prietaisai – „smegenų ilgintuvai“, ir žmonės juos tokiais laiko. Beje, tai naujas bruožas, juk vos prieš keletą metų žmonių santykis su išmaniuoju telefonu buvo kitoks. Jie tiesiog įsiskverbs į mūsų kūnus ir smegenis. Šiaip jau tai – sutartinis skirtumas, juk netgi dabar, nebūdami mūsų kūno dalimi, jie plečia mūsų sąmonę, teikia žinias ir daro mus įdomesnius.
Tamsioji robotų pusė
Dirbtinis intelektas mokosi iš pavyzdžių. O geriausias būdas šiuos pavyzdžius gauti – mokytis iš žmonių. Todėl dirbtinis intelektas dažnai mokosi iš žmonių. Tačiau ne visada. Pavyzdžiui, „AlphaGo Zero“ (go žaidimo algoritmas) mokosi pats, tačiau tai ne visada pasiteisina, ypač, kai kalbama apie sudėtingus gyvenimiškus klausimus. Stambios kompanijos ieško būdų, kaip dirbtinį intelektą išvaduoti nuo išankstinių nusistatymų, kuriuos galėjo perimti iš žmonių. Žmonės prietarų prisirenka, įgydami patirtį, bet paskui, mokydamiesi, pradeda išankstinį nusistatymą suprasti ir su juo kovoti. Tai visa tyrimų sritis, galinti susidoroti su viena dirbtinio intelekto problema.
Tik progresas dirbtinio intelekto srityje padės mums įveikti skurdą, ligas ir ekologinę degradaciją.
Technologija – visada lazda su dviem galais. Ugnis mus šildo, bet gali ir namus pelenais paleisti. Naujosios technologijos daug galingesnės. Manau, visi turime pereiti tris fazes. Pirmoji – džiaugsmas, suvokus, kad įmanoma išspręsti tokias įsisenėjusias bėdas, kaip skurdas ir ligos. Paskui – nerimas, suvokus šių technologijų mirtino pavojaus grėsmę. Ir galiausiai, supratimas, kad esame moraliai įpareigoti tęsti šių technologijų progresą, nes reikia palengvinti dar daugelio žmonių kančias. Tik progresas dirbtinio intelekto srityje padės mums įveikti skurdą, ligas ir ekologinę degradaciją.
Egzistencinės grėsmės, apie kurias kartais kalbu, kelia grėsmę žmonijos egzistavimui. Pavyzdžiui, branduolinių ginklų platinimas. Mes jau galime sunaikinti visą žmoniją ir net ne vieną kartą. Su visomis šiomis naujomis technologijomis ne taip jau ir sunku įsivaizduoti situacijas, kai mašinos nužudo visus žmones. Tarkime, biotechnologijos ar imunoterapija. Galime perprogramuoti žmogaus imuninę sistemą taip, kad ji naikintų vėžį (ko ji paprastai nedaro), ir tai, mano manymu, yra revoliucinis proveržis vėžio gydymo srityje. Tačiau bioteroristai gali perprogramuoti virusą, kad jis taptų pavojingesnis ir menkiau pastebimas, ir taip sukurti superginklą.
Dabar nerimą kelia kasdieniškesnės grėsmės: dirbtinio intelekto apginklavimas. Gynybos ministerijos visame pasaulyje jau tai naudoja. Daugelis reikalauja autonomišką ginkluotę uždrausti, ir iš pirmo žvilgsnio, tai – gera idėja. Tačiau technologijos, naudojamos, tarkime, bepiločiame orlaivyje, gabenančiame vaistus į ligoninę kur nors Afrikoje, ir ginkluotame bepiločiame orlaivyje, yra tokios pačios.
Mūsų tikslas – kontroliuoti šias grėsmes. Nėra paprastų algoritmų, kuriuos galėtume įdiegti į savo mašinas. Intelekto kontroliuoti neįmanoma iš principo. Siūlau strategiją, kuri irgi nuo atsitiktinių klaidų neapsaugota: praktikuoti tokią etiką ir moralę, kokią norėtume regėti visuomenėje. Juk visuomenės ateitis – ne įsiveržimas iš Marso ir ne protingų mašinų puolimas. Ją mūsų civilizacija formuoja dabar, ji bus dabartinių mūsų tąsa. Taigi, dabartinio pasaulio vertybių praktikavimas – geriausia strategija siekiant ateities, kuri šias vertybes savyje įkūnys.
Ekonominė nelygybė
Ekonominė nelygybė dabar mažėja. Pasaulio banko duomenimis, per pastaruosius 20 metų skurdas Azijos šalyse sumažėjo daugiau nei 90 procentų. Iš primityvių agrarinių ekonomikų jos išaugo į klestinčias informacines visuomenes.
Afrikos ir Pietų Amerikos šalių augimo rodikliai dabar didesni, nei išsivysčiusių pasaulio šalių. Nelygybė ten lieka, tačiau jos sparčiai juda reikiama kryptimi. Be to, per pastaruosius 20 metų skurdo lygis visame pasaulyje sumažėjo 50 procentų. Internetas, išmanieji telefonai per porą metų paplito ir Afrikoje.
Patarimai jaunimui
Duosiu gan banalų patarimą – siekite to, ko trokštate, nes neliks sferos, prie kurios neprisiliestų progresas. Debesų kompiuterija išplėsime savo naująją smegenų žievę (neokorteksą). Pakartosiu, tapsime protingesni. Dirbtinis intelektas mus ne pakeis, o išplės mūsų galimybes.
Jis tuo užsiima jau dabar – kas dabar galėtų dirbti be visų išmaniųjų „smegenų ilgintuvų“? Ir tai tęsiasi. Kartais žmonės sako, kad tokias technologijas turės tik turtingieji. Atsakydamas į tai, priminsiu, kad pasaulyje parduoti trys milijardai išmaniųjų telefonų, o po poros metų jų bus dvigubai daugiau. Tad, ieškokite savo aistros, būdo prisidėti prie pasaulio. Po penkerių metų pasaulis bus visiškai kitoks, tad, paskubėkite į traukinį su savo projektais.
Socialiniai tinklai, nepaisant visų jų pavojų, visgi yra naudingi. Vaikščiodamas po oro uostą, regiu į savo išmaniuosius įsistebeilijusius vaikus. Tai – globali bendruomenė be sienų ir dabartinės kartos atstovai, kitaip nei ankstesnių, augdami jaučiasi esantys pasaulio piliečiais. Juk jie palaiko ryšius su visu pasauliu, su visomis pasaulio kultūromis.
