Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad komunikacijos agentūrų grupės „Big idea group“ užsakymu atlikta prosumerių apklausa ir rinkos tyrimų agentūros „Rait“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi 15–74 m. Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia lietuvių naudojimosi socialiniais tinklais ypatumus, o visų gyventojų ir prosumerių grupės duomenų palyginimas atspindi būsimas gyventojų naudojimosi socialiniais tinklais tendencijas. Prosumerių, kurių įžvalgos Lietuvoje jau ne kartą pasitvirtino, tyrimų rezultatai rodo, kad socialiniai tinklai ir toliau populiarės. Tai liudija skaičiai: socialiniuose tinkluose teigia esantys užsiregistravę 48,8 proc. 15–74 m. gyventojų ir 70,4 proc. prosumerių.
„Socialiniai tinklai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Tai nebėra interneto mylėtojų užsiėmimas ar paauglių susibūrimo vieta. Jų populiarumo priežastis – tai labai patogus sprendimas šiais maksimalaus užimtumo ir susvetimėjimo laikais palaikyti bent minimalius santykius su daugybe pažįstamų, greitai peržvelgiant, kuo jie domisi ir parodant, kuo užsiimi pats“, – sakė skaitmeninės žiniasklaidos planavimo agentūros „Media Contacts“ direktorius Vytautas Kubilius.
Anot jo, socialiniai tinklai tikrai niekur nebedings iš mūsų kasdienybės, gali tik keistis jų forma, populiariausiųjų dešimtukai ir pan.
Minėtos apklausos duomenimis, populiariausias socialinis tinklapis ir tarp gyventojų, ir tarp prosumerių yra „Facebook“: jame teigė užsiregistravę ir lankosi daugiau kaip 34 proc. 15–74 metų gyventojų ir 82 proc. prosumerių. Kiti gyventojų paminėti populiariausieji: one.lt; draugas.lt; klase.lt. Prosumeriai minėjo tuos pačius portalus, tik kita seka: klase.lt; one.lt; draugas.lt.
Kasdien socialiniuose tinkluose daugiausiai bendrauja 15–24 metų jauni interneto vartotojai, turintys pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir gyvenantys dideliuose miestuose.
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kasdien socialiniuose tinkluose daugiausiai bendrauja 15–24 metų jauni interneto vartotojai, turintys pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir gyvenantys dideliuose miestuose. Tačiau vertinant prosumerių atsakymus galima prognozuoti, jog netrukus situacija pasikeis: dominuojančias pozicijas užims 25–34 metų aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai.
„Tokios tendencijos rodo, kad Lietuvoje atsiras daugiau erdvės socialinių tinklų plėtrai. Tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje jau dabar galima stebėti, kaip kiti projektai naudojasi socialinių tinklų funkcionalumais. Pavyzdžiui, dabar gali apsipirkti internete ar rašyti komentarus naujienų portale naudodamasis savo Facebook‘o prisijungimu – nebereikia kurti naujų prisijungimų, atsiranda galimybė nesunkiai pranešti draugams apie tą veiklą, kuriai buvo panaudotas Facebook‘o prisijungimas. Atsiranda ir „social buying” tinklapiai, kuriuose gali sužinoti, kokias prekes rinkosi, kuo domėjosi tavo draugai. Tai reiškia, kad ir taip segmentuota vartotojų auditorija toliau skaidosi į vis daugiau nišinių kanalų, kuriuose komunikacija vyksta tarp pačių vartotojų, vietoje vartotojui vienpusiškai pateikiamos informacijos. Praėjo laikai, kai įmonės kalbėjo, o vartotojai klausėsi. Dabar jie atsako ir dažnai tie atsakymai įmonių atstovams gali labai nepatikti. Tad įmonės, norėdamos tinkamai komunikuoti su savo auditorija, turi būti ten, kur yra jie, turi suprasti technologijų ir elgsenos pokyčius ir būti šių pokyčių priekinėse linijose, o ne pasyviai laukti, kol tai tampa visuotiniu reiškiniu. Ateina laikas tikriems pokyčiams ir nuoširdžiam dialogui, o ne tik lozungams, kad reikia būti „arčiau kliento“, – komentavo socialinių tinklų svarbą rinkodaros specialistams V.Kubilius.
