Šiandien Vilniuje pristatytas atnaujintas Europos energijos gamybos iš atliekų jėgainių konfederacijos (CEWEP) klimato kaitos veiksmų planas, pagal kurį Europos energijos gamybos iš atliekų (EGA) sektorius jau šiandien yra neutralus anglies dioksido atžvilgiu, o ateityje, gavęs tinkamą politinę paramą, galėtų tapti reikšmingai neigiamas.
„CEWEP klimato kaitos veiksmų planas – tai konkretus pagrindas, pagrįstas ekspertų patikrintais skaičiavimais, rodantis, kad atliekų naudojimas energijai gaminti yra dalis mūsų klimato krizės sprendimo. Gavęs tinkamą politikos formuotojų paramą, šis sektorius gali svariai prisidėti prie ES tikslo iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamų teršalų kiekį,“ – sakė CEWEP prezidentas Paulas De Bruyckeris.
EGA jėgainės teikia visuomenei būtiną sanitarinę paslaugą – sutvarko tas atliekas, kurių neįmanoma išvengti ir perdirbti. Tarp jų – neperdirbamos plastiko atliekos, kurios yra pagrindinis EGA jėgainių išmetamo anglies dioksido, susidariusio naudojant iškastinį kurą, šaltinis. Tačiau šis sektorius visiškai kompensuoja iškastinio kuro emisijas, nes pakeičia iškastinio kuro naudojimą energijai gauti. Pavyzdžiui, šiame sektoriuje pagaminama 9 proc. ES gamtinių dujų importo iš Rusijos ekvivalento. Be to, apdorojus degimo procese gautą šlaką iš jo išgaunami juodieji ir spalvotieji metalai.
Naujasis CEWEP klimato kaitos veiksmų planas rodo, kad ateityje galima pasiekti kur kas daugiau. EGA sektorius turi visas galimybes pereiti nuo neutralaus prie neigiamo anglies dioksido atžvilgiu lygio, naudojant anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo (ASPS) technologijas. Vien taikant šias technologijas pusei visų Europos EGA jėgainių ir jose surenkant 50 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, kasmet būtų galima sutaupyti 20 milijonų tonų CO2 ekvivalento. O ASPS technologijoms pasiekus visišką komercinę brandą, galima numatyti dar didesnes sektoriaus išmetamų teršalų mažinimo galimybes.
Plano išvadas taip pat patvirtina neseniai JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos parengta ataskaita, kurioje teigiama, kad „integravus EGA ir anglies dioksido surinkimą bei saugojimą, atliekos galėtų tapti energijos šaltiniu, kurio grynasis išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui ar net neigiamas“.
Energijos gavyba deginant atliekas yra pripažintas, saugus ir tvarus elektros ir šilumos energijos tiekimo būdas, leidžiantis panaudoti likutines medžiagas, kurių negalima toliau perdirbti. Vienintelė alternatyva šioms atliekoms yra sąvartynai, kuriuose išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – metanas. Šių dujų visuotinio atšilimo potencialas per 20 metų yra net 86 kartus didesnis nei anglies dioksido.
Lietuvoje šiuo metu yra trys energijos gamybos iš atliekų jėgainės, veikiančios Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. „Kauno Kogeneracinė jėgainė“ ir „Gren Klaipėda“ jėgainė energija paverčia po 255 tūkst. tonų atliekų per metus, „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ – 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Energija gaminama naudojant naujausias technologijas, užtikrinančias efektyvų energinės vertės iš atliekų išgavimą bei efektyvų išmetamųjų dujų valymą.
