Kaip skelbiama feisbuko puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šias dailias dangaus bangeles mokslininkai vadina fluctus debesimis.
„Debesų bangelės labai išraiškingos, todėl socialiniuose tinkluose patraukė daugelio akį. Toks reiškinys susidaro retai, atsiranda ir išnyksta vos per keletą ar keliolika minučių, todėl kažkam pastebėti ir užfiksuoti tokį reiškinį ne visada pavyksta.
Šie banguoti debesys gali susidaryti cirrus, altocumulus, cumulus, stratus ir stratocumulus debesyse. Didžiausia tikimybė išvysti tokius banguotus debesis yra vėjuotą dieną, esant dideliam atmosferos nestabilumui.“
Pagrindinės priežastys, paaišinama toliau, dėl kurių atsiranda jūros bangavimą primenantys debesys – vėjo greičio skirtumai ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus.
„Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. Lūžtančios bangos debesų forma susidaro tuomet, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį“, – paaiškinama.
Be to, įdomu ir tai, kad tokie debesys gali susiformuoti ir kitose planetose.
„Tą 2004 metais Saturno atmosferoje užfiksavo Cassini-Huygens kosminis zondas.“
