Beždžionių raupai – tai viruso sukeliama liga, kuri, kaip rodo pavadinimas, dažniausiai plinta tarp beždžionių Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, tačiau kartais persiduoda žmonėms ir sukelia nedidelius protrūkius.
Pirmą kartą beždžionėse ši liga buvo pastebėta 1958 m., o pirmasis žmogaus atvejis nustatytas 1970 m. dabartinėje Kongo Demokratinėje Respublikoje, rašo „New Scientist“.
Pagal naujausius Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, 29 pasaulio šalyse jau registruota 911 beždžionių raupų atvejų. Nors Lietuvoje beždžionių raupų kol kas dar neaptikta, Latvijoje jau registruotas pirmasis šios ligos atvejis.
Kodėl beždžionių raupai išplito dabar?
Kol kas nėra aiškios naujo beždžionių raupų protrūkio priežasties. Šiuo metu tiriamos kelios teorijos.
„Nature“ straipsnyje cituojama infekcinių ligų epidemiologė, profesorė Raina MacIntyre teigė, kad visuotinio skiepijimo nuo raupų pabaiga galėjo susilpninti bendrą imunitetą beždžionių raupams ir kitiems tos pačios genties virusams.
Kita teorija – kad po COVID-19 apribojimų sušvelninimo vėl pradėjus masiškai keliauti ir rengti didelius susibūrimus, atsirado daugiau galimybių beždžionių raupų virusui plisti. Pati COVID-19 pandemija galėjo turėti įtakos beždžionių raupų protrūkiui, nes yra žinoma, kad užsikrėtus koronavirusu sutrinka mūsų imuninės sistemos reguliacija ir dėl to galime tapti jautresni kitiems virusams.
Vis dėlto dar labai anksti daryti išvadas, todėl tik atliekami tyrimai gali padėti suprasti protrūkio priežastis. Tačiau gali būti ir taip, kad tikslios priežastys niekada nebus atskleistos.
