Tyrėjai teigia, kad 1984–2019 m. pasaulio ežerų plotai padidėjo daugiau nei 46 000 kvadratinių kilometrų. Tai šiek tiek daugiau nei Danijos plotas, rašo „Science Alert“.
Iš ežerų nuolat išsiskiria anglies dioksidas, metanas, azoto oksidas ir kitos dujos, nes dugne maitinasi bakterijos ir grybai.
Iš viso dėl tokio ežerų plitimo per metus išmetama 4,8 teragramų CO2 – tai yra tiek pat, kiek per 2012 m. visoje Jungtinėje Karalystėje buvo išmetama CO2.
„Pastaraisiais dešimtmečiais ežeruose įvyko didelių ir sparčių pokyčių, kurie turi įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, taip pat ekosistemoms ir galimybėms naudotis vandens ištekliais“, – sakė sausumos ekologas Jingas Tangas iš Kopenhagos universiteto Danijoje, – „Be kita ko, mūsų naujai įgytos žinios apie ežerų plotą ir dinamiką leidžia geriau apskaičiuoti jų galimą išmetamo anglies dioksido kiekį.“
Atlikdami ežerų aprėpties vertinimus, mokslininkai naudojo palydovinių vaizdų ir mašininio mokymosi algoritmų derinį. Iš viso buvo užregistruota 3,4 mln. ežerų.
Mažesni ežerai (mažesni nei vienas kvadratinis kilometras) yra svarbūs skaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes jie, palyginti su savo dydžiu, išmeta didelį kiekį teršalų, teigia komanda.
Šie mažesni vandens telkiniai sudaro vos 15 proc. visų ežerų ploto, tačiau jie atsakingi už 45 proc. padidėjusį anglies dioksido kiekį ir 59 proc. padidėjusį metano kiekį 1984–2019 m. laikotarpiu.
„Maži ežerai išskiria neproporcingai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nes juose paprastai susikaupia daugiau organinių medžiagų, kurios virsta dujomis“, – sakė J.Tangas, – „Taip pat dėl to, kad jie dažnai yra seklūs. Dėl to dujos lengviau pasiekia paviršių ir patenka į atmosferą.“
Kartu maži ežerai yra daug jautresni klimato ir orų pokyčiams, taip pat žmogaus veiklos trikdžiams. Todėl jų dydis ir vandens cheminė sudėtis labai svyruoja. Taigi, nors jų identifikavimas ir kartografavimas yra svarbus, jis taip pat reikalauja daugiau pastangų.
Tyrėjai teigia, kad daugiau nei pusė ežerų ploto padidėjimo per tiriamąjį laikotarpį įvyko dėl žmogaus veiklos – iš esmės dėl naujai pastatytų vandens telkinių. Likusią dalį daugiausia lėmė tirpstantys ledynai ir tirpstantis amžinasis įšalas, kurį sukėlė globalinis atšilimas.
