Kalbėdami apie vokiečių ginkluotės firmą neapsigaukime, „Rheinmetall“ atsakinga ne tik už „Leopard“ tankus. Amerikiečių „Abrams“, naujųjų Turkijos „Altay“, atnaujinamų britų „Challenger 2“ pabūklai taip pat kurti šios įmonės. Pokyčiai gali pastūmėti daugelį NATO šalių atsinaujinti.
Senieji „L44/L55“ pabūklai naudojo 120 mm kalibro amuniciją. Ar papildomi 10 milimetrų yra daug? Karyboje išties taip. Didesnis sviedinys skrieja su kur kas didesne pramušamąja galia. Vokiečių skaičiavimu, toks atnaujinimas, leis net iki 50 proc. padidinti sviedinio kinetinį pramušimą.
2016 metais pradėję darbus ties naujuoju ginklu, inžinieriai kalbėjo apie būtinybę prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tos mįslingosios naujosios sąlygos neabejotinai buvo nesenai paviešinti pirmieji ant „Armatos“ platformos sukurti sunkiosios technikos prototipai: „T-14“ tankas ir „T-15“ pėstininkų kovos mašina.
Niekas neabejojo, kad rusų inžinieriai, kurdami naująsias kovos mašinas, detaliai studijavo NATO šalyse paplitusių 120 mm tankų ginklų galimybes. Pagal ją modeliavo naujos kartos kompozitinius šarvus, naujos kartos reaktyvines apsaugas, aktyvios gynybos sistemas.
Kur kas galingesnis už pirmtaką ginklas vėl leistų tikėtis įgyti pranašumą mūšio lauke. Ne tik pramušime, bet ir šaudymo nuotolyje. Didesnis greitis leidžia padidinti šaudymo nuotolį. Teoriškai su šiuo ginklu pavyktų pamušti tanką, esantį net už 4 kilometrų.
Didesnė galia turi savus naudojimo minusus. Nemaloniausias – pabūklo svoris. Būtent tai ilgą laiką stabdė planus didinti kalibrą. 2016 metais, pristatant pirmąjį ginklo prototipą, prisipažinta apie 3,5 tonas siekiantį svorį. Dabar naudojamas 120 mm ginklas sveria 3 tonas.
Vos 500 kilogramų skirtumas, bet gramas prie gramo galiausiai virsta realia svorio problema. „Abrams“ tankas amerikiečių pajėgose jau sveria 69 tonas. Europietiškasis „Leopard 2A7“ – 68 tonas. Tai ne tik didelė apkrova važiuoklei.
Drambliškas svoris sunkiai atlaikomas esamos kelių infrastruktūros. Daugelis tiltų nė iš tolo nepritaikyti tokios technikos persikėlimui. Jei tai trukdo laisvam judėjimui taikos metu, galima tik įsivaizduoti, koks būtų galvos skausmas karinio konflikto eigoje.
Todėl daugelis modernizavimo planų Vakaruose buksuoja ne dėl kainos, bet dėl būsimo atnaujinimo svorio. „Rheinmetall“ didžiuojasi, kad be tvirtinimo elementų pavyko pasiekti 3 tonų svorį naujajam pabūklui. Bendros masės nedidinantis sprendimas galėtų būti senesnių tankų tobulinimo kryptis.
Vos 10 mm padidintas kalibras leido padidinti pramušamąją galią, bet pokyčiai amunicijoje kur kas drastiškesni. Sviedinio dydis padidėjo trečdaliu. Svoris nuo 21 kilogramo išaugo iki 30-ies. Užtaisymas rankiniu būdų tapo praktiškai neįmanomu, tad naujasis „L51“ ginklas bus su automatinio užtaisymo sistema. Tokios konfigūracijos vokiečiai ilgą laiką vengė.
Esamų vokiškų ginklų naudotojai tankus turėjo kurti keturių žmonių įgulai. Automatinis užtaisymas leis pašalinti vieną žmogų. Rusų, taip pat prancūzų, tankų su automatinių užtaisymu kūrimo patirtis rodo, kad tokių tankų kompaktiškumas kur kas didesnis. Mūšyje į mažesnio profilio techniką nusitaikyti sudėtingiau. Tiesa naujoji „T-14 Armata“ išlaikė tik nedidelį paties korpuso profilį. Matuojant nuo žemės iki bokštelio viršaus tankas paaugo beveik metru, jei lyginsime su pirmtaku „T-90“.
Vokiškas 130 mm ginklas kurtas orientuojantis į 2035 metais planuojamą bendrą Europos tanką „Leopard 3“. Projekte pirmaisiais smuikais griežia vokiečių ir prancūzų gamintojai. Prototipas vis dar nepademonstruotas. Ar tai bus pasalūnas, ar viską gąsdinantis milžinas? Kol kas neaišku, kokiu keliu pasuks kūrėjų fantazija.
Dabartinis „Leopard 2“ aukštis siekia tris metrus. Prancūziškasis „Leclerc“ tankas beveik pusmetriu žemesnis vien dėl įdiegtos automatinės užtaisymo sistemos, sutaupančios daug vietos. Abu naudoja 120 mm ginklus. Abiejuose įgula dirba tanko bokštelyje. Rusiško tanko „T-14“ aukštis yra 3,3 metrai, naudojant 125 mm ginklą, nuotoliniu būdu valdomame bokštelyje.
