Stipriai surūdijusį trumpą kalaviją, vadinamą wakizashi, komanda aptiko kasinėdama Molkenmarktą, seniausią Berlyno aikštę. Iš pradžių archeologai manė, kad ginklas yra paradinis kalavijas, tačiau tolesnė analizė atskleidė, kad kalavijas iš tiesų yra iš Edo laikotarpio Japonijos (1603–1868 m.).
Ginklo geležtė gali būti dar senesnė, galbūt datuojama XVI a., teigiama išverstame Berlyno Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus pranešime. Jis galėjo būti atgabentas į Vokietiją XIX a. kaip diplomatinės misijos dalis, spėjo archeologai.
„Kas galėjo įsivaizduoti, kad tuo metu, kai Japonija buvo izoliuota ir į šalį beveik neatvykdavo Europos keliautojai, toks ilgai naudotas ir gausiai dekoruotas ginklas atsidurs čia, Berlyne?“, – pranešime cituojamas Berlyno valstybinis archeologas ir Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus direktorius Matthias Wemhoffas.
Berlyno valstybinio paminklų biuro archeologai kalaviją rado 2022 m. žiemą kasinėdami gyvenamųjų ir komercinių pastatų rūsius Molkenmarkto aikštėje, kuri per Antrąjį pasaulinį karą buvo paversta griuvėsiais, o septintajame dešimtmetyje apstatyta gatvėmis ir sankryžomis. Anot pareiškimo, buvusiuose rūsiuose buvo pilna su karu susijusių artefaktų, išmestų baigiantis karui. Tačiau japoniško kalavijo radimas viename iš rūsių buvo netikėtas.
Dabar, atlikus restauravimo darbus, paaiškėjo, kad ginklas buvo kalavijas, kuris „kadaise buvo skirtas aukštuomenės atstovams, ginklas sietas su statusu“, sakė M. Wemhoffas.
Pasak Samurajų muziejaus, istoriškai šį kalaviją nešiojo samurajai kaip atsarginį ginklą, jei jiems reikėdavo kovoti mažoje patalpoje arba netoli taikinio, kur būtų sudėtinga ištraukti ilgesnį kardą, vadinamą katana.
Naujai rasto kalavijo medinė rankena buvo pažeista karščio, tačiau medžio gabaliukai ir tekstilinis jo apvyniojimas vis dar išlikę, sakoma pranešime. Tolesnis restauravimas parodė, kad ant 1 cm pločio metalinio žiedo rankenos apačioje prie ašmenų, pavaizduotas Daikoku – vienas iš septynių Japonijos sėkmės dievų.
Rentgenograma atskleidė, kad ašmenys buvo sutrumpinti, o rankena nebuvo originali.
Kadangi rankena nėra originali, geležtė gali būti dar senesnė nei Edo laikotarpio, galbūt datuojama 1500 m., rašoma muziejaus atstovų pareiškime.
Nežinia, kaip kalavijas atsidūrė Berlyne, tačiau M.Wemhoffas turėjo keletą idėjų, pavyzdžiui, kad tai galėjo būti Japonijos ambasadorių, kurie lankėsi Europoje ir likusiame Vakarų pasaulyje [XIX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje], kad užmegztų ryšius ir pasisemtų įspūdžių, dovana.
Tačiau nežinoma, kaip ginklas būtų atsidūręs pas žmones, kurie Antrąjį pasaulinį karą juo atsikratė Molkenmarkto aikštėje.
