Įrenginys veikia matuodamas iterbio jonų vibracijų dažnį, kai jis svyruoja pirmyn atgal trilijonus kartų per sekundę dviem skirtingais energijos lygiais.
Šie lazerio spinduliuose „įkalinti“ jonai leidžia mokslininkams skaičiuoti iterbio jonų „tiksėjimą“ taip tiksliai, kad laikrodis sekunde nesuklys dar kelis milijardus metų.
Lazerio spinduliuose „įkalinti“ jonai leidžia mokslininkams skaičiuoti iterbio jonų „tiksėjimą“ taip tiksliai, kad laikrodis sekunde nesuklys dar kelis milijardus metų.
Iki šiol patys tiksliausi buvo cezio atominiai laikrodžiai, kurie veikia matuodami elektronų atomuose rezonuojamą dažnį ir laiką nesuklysdami gali matuoti kelias dešimtis milijonų metų. Vienu cezio atominiu laikrodžiu paremtas oficialus SI sistemos sekundės apibrėžimas.
Pagal tiksliausią pasaulyje cezio atominį laikrodį, viena sekundė trunka 9,192,631,770 spinduliuotės ciklų tarp dviejų sluoksnių cezio 133 atomų.
Vokietijos Physikalisch-Technische Bundesanstale (PTB) fizikų sukurtas laikrodis yra bent šimtą kartų tikslesnis.
„Esame tikri, kad ateities SI sistemos sekundės apibrėžimas bus paremtas optiniu atominiu laikrodžiu, – rašoma mokslininkų komandos pranešime. – Jie turi kur kas tikslesnį sužadinimo dažnį, todėl yra kur kas stabilesni ir tikslesni nei cezio laikrodžiai.
Optinius laikrodžius 1980-aisiais numatė Nobelio premiją laimėjęs fizikas Hansas G.Dehmeltas. Nors praeityje tokio tipo atominiai laikrodžiai jau buvo sukurti, PTB komandos sukurtas laikrodis yra pirmas, pasiekęs tokį tikslumo lygį.
