VU ekonomistė J.Jaraitė-Kažukauskė: kaip platesnis COVID-19 testavimas šiandien gali padėti ateityje?

Valstybę pasiekus dideliam reagentų kiekiui, skirtam COVID-19 viruso testavimui, galime pradėti diskutuoti apie siektiną testavimą. Jis būtų naudingas ne jau įsibėgėjusiai pandemijos bangai suvaldyti, bet netolimoje ateityje prognozuojamai pasikartojančiai COVID-19 viruso bangai.

Kol kas tiek politikai, tiek gydytojai orientuojasi į iš svetur grįžtančių žmonių ir medikų testavimą. Žinoma, tai daryti yra būtina, tačiau ar šis „siauras“ testavimas gali suteikti kokios nors naudingos informacijos, kurią būtų galima naudoti ateityje siekiant išvengti didelio viruso paplitimo masto, yra abejotina.

Pradėkime nuo to, kad šiuo metu turima statistika apie COVID-19 susirgimų skaičių ir mirštamumo lygį yra netiksli, nes manoma, kad daugelis žmonių serga šiuo virusu be jokių simptomų arba jie labai švelnūs ir nepavojingi gyvybei.

Daugelyje valstybių (pvz., Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje) šie žmonės nėra testuojami, tad jie arba save izoliuoja, arba toliau gyvena aktyvų darbinį ir socialinį gyvenimą. Tai reiškia, kad mirtingumo statistika, kuri skaičiuojama kaip mirusių žmonių ir susirgusių žmonių santykis, yra netiksli ir greičiausiai tikrasis mirtingumo lygis yra daug mažesnis, nei šiuo metu manoma ar fiksuojama Italijoje ir Ispanijoje, be to, tokia statistika neatspindi pakankamai informacijos apie tai, kuriose gyventojų grupėse šis virusas yra gajausias, kokios grupės šį virusą pakelia lengviausiai ir panašiai.

Norint gauti išsamią informaciją apie šio viruso paplitimą ir ne tik, reikalingas visą visuomenę apimantis COVID-19 viruso testavimas.

Norint gauti išsamią informaciją apie šio viruso paplitimą ir ne tik, reikalingas visą visuomenę apimantis COVID-19 viruso testavimas. Deja, jis daugeliui valstybių būtų per brangus ir reikalautų per daug laiko bei kitų resursų. Kai kurie epidemiologai siūlo atlikti reprezentatyvų visos šalies populiacijos COVID-19 viruso testavimą, kurio metu būtų renkami ir papildomi duomenys apie kiekvieno testuojamo žmogaus ligas, ekonominę situaciją, socialinius ryšius, gyvenamąją aplinką, žalingus įpročius ir pan. Gavę testavimo rezultatus, epidemiologai galėtų suprasti, kuriose žmonių grupėse šis virusas vyrauja. O dar svarbiau tai, kad ši informacija, pasitelkus statistinius metodus, leistų įvertinti, kaip susirgimo šiuo virusu tikimybė koreliuoja su kitomis gyventojų charakteristikomis.

Tarkime, jei būtų rasta, kad daug besimptomių viruso nešiotojų yra 20–29 metų gyventojų grupėje, būtų galima šią grupę izoliuoti. Arba sužinojus, kad vaikams, sergantiems šiuo virusu, pasireiškia tik tam tikrus simptomai (pvz., lengva sloga ar kosulys), būtų galima, vos šiems vaikams susirgus, iš karto jų neleisti į darželius ir mokyklas. Trumpai tariant, tokio pobūdžio testavimas suteiktų daug algoritmų, dėl kurių galėtume suvaldyti ateityje prognozuojamas COVID-19 pandemijos bangas ir nenustumti ekonomikos į gilią recesiją. Toks visuomenę apimantis COVID-19 viruso testavimas buvo taikomas Pietų Korėjoje ir jai pavyko greitai sustabdyti viruso plitimą.

Nors iki šiol daugiausia dėmesio ir resursų vyriausybės skiria esamai COVID-19 pandemijai suvaldyti ir neišvengiamai ekonominei recesijai, jos turėtų nepamiršti pasiruošti ateities COVID-19 viruso protrūkiams atlikdamos reprezentatyvų šalies gyventojų testavimą. Šiam testavimui reikalingos lėšos ir resursai yra labai maži, palyginti su jau patirtomis COVID-19 viruso pandemijos sąnaudomis.