VU ekspertai: Nobelio taikos premija – asmenims, išgyvenusiems Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros profesorės Dovilės Jakniūnaitės, nors šis pripažinimas svarbus simboliškai, tikėtis pokyčių politinėje praktikoje būtų naivu.

1956 m. organizaciją įkūrė paprasti Japonijos žmonės, išgyvenę Hirošimos ir Nagasakio branduolines atakas. Šie istorijos liudytojai, dalindamiesi savo asmeninėmis istorijomis ir rengdami švietimo kampanijas, įspėjo apie branduolinių ginklų pavojus ir prisidėjo prie visuotinio pasipriešinimo jiems.

„Ši organizacijų konfederacija susikūrė tvyrant Šaltojo karo įtampai kaip vietinė institucija, turinti tarptautinių ambicijų. Hibakušos pagrindinis tikslas buvo išsaugota istorinė atmintis apie įvykusią katastrofą ir kompensacijos. Jų siekis atkreipti dėmesį į katastrofiškas humanitarines branduolinių ginklų panaudojimo pasekmes prisidėjo prie to, kad branduolinio ginklo nenaudojimas taptų tarptautine norma“, – komentuoja prof. D.Jakniūnaitė.

Pasak jos, atominius sprogimus išgyvenę japonai turėjo atkakliai kovoti, kad jų patirtis ir skausmas būtų pripažinti ir jie nebūtų užmiršti ir ignoruojami gimtojoje šalyje. Taikos Nobelis – tai simbolinis šių ilgamečių pastangų ir idealistinio darbo įvertinimas. Vis dėlto nereikia tikėtis, kad tai taps realia politine praktika.

„Nobelio komitetas jau antrąkart per dešimtmetį atkreipia dėmesį į branduolinę grėsmę. 2017 m. laureate jau tapo Tarptautinė branduolinių ginklų uždraudimo kampanija (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN). Tai gana tiesmuka žinutė, kuria reiškiamas nerimas dėl branduolinėmis galiomis politiškai manipuliuojančių valstybių. Tarp jų – daugiausia branduolinių ginklų pasaulyje turinti ir grasinimais besišvaistanti Rusija“, – mano profesorė.

Pašnekovė teigia, kad šis apdovanojimas turi ir kitą istorinę nuorodą. Tai priminimas, kad pirmoji valstybė pagaminusi ir vienintelė panaudojusi branduolinį ginklą buvo JAV.

„Pasaulio tvarka nebėra tokia, kokia buvo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje. Liberaliosios demokratijos valstybėms tampa vis sunkiau įtikinti kitus žaidėjus laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT). Tarp daugybės su tarptautinių saugumu siejamų iššūkių išskirčiau pasaulinį susiskaldymą, didėjančią poliarizaciją tarp NPT valstybių narių, tokių valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja ginklų platinimo pastangų ir pan.“, – vardija prof. D.Jakniūnaitė.

Anot jos, iššūkiai kyla ir iš elementaraus noro pasipriešinti esamai pasaulio tvarkai ir suvokimo apie JAV galios smukimą. Šiame geopolitiniame kontekste svarbiausia užduotis – neleisti, kad priešiškai dabartinės tvarkos atžvilgiu nusiteikusios valstybės įgytų daugiau pajėgumų.

„Kalbant apie pasaulį, įtampų gal ir nedaugėja, tačiau jos tampa intensyvesnės, didėja tikimybė, kad konfliktai plėsis apimdami didesnius regionus. Ypač Artimuosiuose Rytuose. Šiuo metu nėra vienos stiprios organizacijos ar valstybės lyderės – niekas neatlieka vaidmens, kokį anksčiau vaidino iš dalies JAV šiek tiek suvaldydamos globalias įtampas“, – aiškina tarptautinių santykių ekspertė.

Norvegijos Nobelio institutas šiemet užregistravo 286 kandidatus į taikos premiją: 197 asmenis ir 89 organizacijas. Kandidatus gali siūlyti buvę premijos laureatai, komiteto nariai, valstybių vadovai, parlamentų nariai ir politikos mokslų, istorijos ir tarptautinės teisės profesoriai.

Kai kurie ekspertai dar prieš paskelbiant premiją svarstė, ar ją šiemet iš viso reikėtų skirti, atsižvelgiant į sudėtingą pasaulio situaciją – šiuo metu vyksta daugiau nei 50 ginkluotų konfliktų, kurių aukų skaičius per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai išaugo. Vis dėlto premijos neskyrimas būtų laikomas komiteto nesėkme, tad ji buvo paskirta.

Praėjusiais metais apdovanojimas atiteko įkalintai Irano aktyvistei Narges Mohammadi už kovą su moterų priespauda Irane.

Laureatai apdovanojami gruodžio 10 d. – švedų mokslininko Alfredo Nobelio, kurio iniciatyva 1895 m. šios premijos buvo įsteigtos, mirties dieną. Ceremonija vyksta Švedijos ir Norvegijos sostinėse.

Šiemet Nobelio premijos dydis siekia 11 mln. Švedijos kronų (maždaug 0,972 mln. eurų).