Lietuvos Nacionalinis muziejus iš viso turi dvi vaikų ir tris suaugusių egiptiečių mumijas. Viena vaiko mumija šiuo metu yra muziejaus Kauno skyriuje, tad tiriamos tik keturios Egipto mumijos iš Vilniaus nacionalinio muziejaus. Jos į Lietuvą buvo atgabentos XIX amžiaus pabaigoje.
„Vaikų mumijas iš kelionės po Egiptą parvežė Mykolas Tiškevičius, dvi mumijos pateko iš Verkių dvaro į muziejų, o vieną mumiją dovanojo Branickis“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Tadas Šėma.
1898 metais mumijų sarkofagų hieroglifus šifravo garsus rusų egiptologas prof. Borisas Turajevas. Anot jo, vienas sarkofagas turėtų būti datuojamas XX-tosios faraonų dinastijos laikotarpiu.
Kompiuterinės tomografijos metodas tiriant mumijas mūsų šalyje taikomas antrą kartą. Pirmąjį kartą mokslininkai šią metodiką pasitelkė 2011-aisiais tirdami Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsiuose saugomas mumijas bei Senovės Egipto mumiją iš muziejaus Kaune.
Tyrimams vadovaujantis prof. Rimantas Jankauskas teigia, kad kompiuterinė tomografija tiriant palaikus mūsų šalyje buvo panaudota vos kartą dėl kelių priežasčių: esą trukdo didelis tokių tyrimų pacientams poreikis, įranga labai apkrauta, tad sunku pasirinkti laiką ir suderinti visas technines detales. Be to, tokie tyrimai nepigūs, o rezultatams interpretuoti reikia specifinių žinių ir patirties.
Pasak profesoriaus, šie tyrimai gali atskleisti daug svarbios informacijos apie senovės Egiptą, kuri aktuali ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinei auditorijai: tikimasi sužinoti, kaip ir kiek išlikę kaulai, dantų būklė, pagal kurią galima nustatyti asmens lytį, amžių, galimas ligas ir kitką. Tai leis spėti, ar senovės Egipto gyventojai sirgo, pavyzdžiui, ateroskleroze. Taip pat tikimasi sužinoti apie šių mumijų balzamavimo priemones ir techniką.
Kompiuterinė tomografija – pažangiausias radiografinio tyrimo būdas, kurį naudojant galima atkurti erdvinį kūno vidaus vaizdą nepažeidžiant mumifikuotų palaikų.
