Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto jaunesnysis asistentas, medicinos genetikas Karolis Baronas sako, kad Harvardo universiteto mokslininkai atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą, kuris jau turi įtakos, o ateityje turės ir dar daugiau, sprendžiant daugelį sveikatos problemų.
„Šie mokslininkai supranta organizmą kaip sudėtingų procesų visumą. Mus vienija tos pačios ląstelės ir ta pati DNR grandinė bei turinys – tie patys genai, tos pačios chromosomos. Kas yra įdomu ir kuo išsiskiria šių metų Nobelio laureatų darbai? Tai, kaip, turėdami tuos pačius genus, juos galime specifiškai reguliuoti pasitelkdami mikro-RNR tam tikrose ląstelėse ir gauti funkciškai skirtingas ląsteles, sudarančias skirtingas organų ar audinių sistemas“, – aiškina K.Baronas.
Pasak jo, profesoriai V.Ambrosas ir G.Ruvkunas tirdami, kaip vystosi įvairių tipų ląstelės, atrado mikro-RNR – naują mažyčių RNR molekulių klasę, atliekančią esminį vaidmenį genų reguliavime. Mikro-RNR paremtas genų reguliavimo būdas veikia, kai tam tikri genai įjungiami, tam tikri išjungiami, todėl turime skirtingą baltymų struktūrą.
„Baltymų kompleksas, produktai atlieka išskirtinę funkciją, ar tai būtų nervų, ar raumenų, ar įvairios kitos ląstelės mūsų organizme. Skirtingų tipų ląstelės pasižymi skirtingomis savybėmis ar funkcijomis. Genų reguliavimas leidžia kiekvienai ląstelei parinkti tik tam tikras instrukcijas. Taip užtikrinama, kad kiekvieno tipo ląstelėse veikia tik tinkamas genų rinkinys“, – sako K.Baronas.
Mokslininko teigimu, mikro-RNR būdu yra kuriamos ir pritaikomos tiesioginių taikinių terapijos esant įvairaus tipo vėžiniams susirgimams. Taip pat mikro-RNR medicinoje naudojamos kaip prognostinis ar diagnostinis įrankis greitai ir ankstyvai įvairių sistemų ligų diagnostikai.
„Aprašomi tam tikri genetiniai sindromai, siejami su mikro-RNR genų pokyčiais. Genetinio kodo pakitimai, DNR grandinės pokyčiai šiuose RNR genuose lemia įvairaus spektro ligas, pvz., Diušeno raumenų distrofiją, cistinę fibrozę, pirmojo tipo miotoninę raumenų distrofiją ar kitas. Mikro-RNR galėtų būti labai universalus būdas sustabdyti ne tik specifines ligas, susijusias su mikro-RNR genų pokyčiais, bet ir pagrindinius virusus, kuriant vakcinas, jungiant žmogaus imuninę sistemą“, – mano medicinos genetikas.
Kaip aiškina K.Baronas, jei esama pokyčių mikro-RNR genuose, reguliuojančiuose tam tikrą funkciją, praradus vieną ar kitą funkciją mes neišvengiamai turėsime tam tikrą ligos fenotipą: „Ar tie genai, kurie turėtų būti raiškinami, pasireikš specifinėse ląstelių linijose – visa tai gali turėti įtakos ląstelių diferenciacijai. Tokia ir yra mikro-RNR funkcija – kad tam tikri genai būtų raiškinami tik tam tikrose ląstelėse.“
Pašnekovo teigimu, ląstelių diferenciacija siejama su vėžiniais susirgimais. Nekontroliuojama ji gali būti tokio susirgimo priežastis.
„Kuo mes geriau žinosime, kaip mikro-RNR padeda diferencijuoti ląsteles arba keisti genų raišką, tuo geriau galėsime šiuos procesus valdyti ir kurti atitinkamas gydymo terapijas. Tai apima ne tik vėžį, bet ir kai kurias širdies, kepenų ligas, autoimunines, odos kondicijas, neurologinę simptomatiką“, – sako K.Baronas.
Premiją, kurią sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų), abu mokslininkai atsiims oficialioje ceremonijoje šių metų gruodžio 10 d.
Praėjusių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai. Daugiausia dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.