Atsakymų ieškantys klausimai
Tai – pirmas kartas, kai viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje „Nature“ publikuojamas vien lietuvių mokslininkų kolektyvo straipsnis. Ligi šiol „Nature“ skelbė trylikos mokslininkų iš Lietuvos publikacijas, parengtas bendradarbiaujant su užsienio autoriais.
Žurnale „Nature“ publikuojama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, aktualumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.
Vieno iš šios publikacijos autorių prof. Virginijaus Šikšnio teigimu, straipsnis atsako į kelis svarbius klausimus, į kuriuos mokslininkai jau seniai ieškojo atsakymų.
„Daugelis, tikiuosi, yra girdėję apie „DNR žirkles“, kurios naudojamos kryptingam genomų redagavimui. „DNR žirklėmis“ vadinami baltymai paprastai yra susiję su CRISPR sistemomis, bet iki šiol nebuvo aišku, iš kur jie kilę. Bioinformatikai prognozavo, kad „DNR žirklės“ gali būti kilusios iš TnpB baltymo, kuris yra susijęs su mobiliais genetiniais elementais. Tačiau iki šiol nei TnpB funkcija, nei ryšys su CRISPR sistemomis nebuvo eksperimentiškai parodytas“, – pasakoja prof. V.Šikšnys.
VU mokslininkų grupė pirmą kartą parodė, kad TnpB baltymas, susijęs su mobiliais genetiniais elementais, vadinamais transpozonais, veikia kaip RNR programuojama nukleazė, kuri gali perkirpti DNR, t. y. TnpB veikia kaip nuo CRISPR sistemų nepriklausomos „DNR žirklės“. Šie eksperimentai ne tik pirmą kartą pasiūlė galimą naują TnpB funkciją transpozicijoje, bet ir eksperimentiškai patvirtino hipotezę, kad su mobiliais genetiniais elementais susijęs TnpB baltymas yra „DNR žirklių“ protėvis.
„Mūsų studija atsako ne tik į labai bendrus biologinius klausimus, pvz., kokia TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, bet ir sukuria prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius. Šie baltymai yra daug mažesni už įprastai taikomus genomo redagavimo įrankius, o tai turi tam tikrų privalumų – šiuos baltymus lengviau nunešti į ląsteles, kas ypač svarbu, kai kalbame apie paveldimų genetinių ligų gydymą“, – teigia prof. V.Šikšnys.
„Tai mums visiems svarbus įvykis, ypač jauniems mokslininkams, nes daugelis jų gali pradėti karjerą turėdami publikaciją „Nature“ žurnale, kuris yra aukščiausio reitingo mokslo žurnalas pasaulyje. Tikrai džiugu, kad visi šios publikacijos autoriai yra iš VU Gyvybės mokslų centro, ir tai dar kartą parodo, kad Lietuvos mokslininkai gali sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sako mokslininkas.
Aukščiausio lygio tyrimai
Visi publikacijos autoriai vykdo ar vykdė veiklą VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute: tai dr. Tautvydas Karvelis, vyresnysis mokslo darbuotojas; Gytis Druteika, doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, laborantas; Greta Bigelytė, doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, biologė tyrėja; Karolina Budrė, buvusi tyrėja Biotechnologijos institute; Rimantė Žedaveinytė, laborantė, biologė tyrėja; dr. Arūnas Šilanskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Darius Kazlauskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Česlovas Venclovas, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Virginijus Šikšnys, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė tikina, kad publikacija mokslo žurnale „Nature“ – dar vienas įrodymas, jog VU atliekami aukščiausio pasaulinio lygio moksliniai tyrimai.
„Pastaraisiais metais VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai sulaukė ne vieno prestižinio tarptautinio apdovanojimo, centre dirbančių mokslininkų ar jų grupių straipsniai publikuoti „Science“, „Cell“, „Nature“ grupės ir kituose prestižiniuose mokslo žurnaluose.
Tai rodo, kad mūsų mokslininkų atliekami tyrimai konkuruoja su geriausiuose pasaulio universitetuose ir mokslo centruose plėtojamais moksliniais tyrimais, o gauti tyrimų rezultatai ir naujos žinios yra itin svarbūs globaliai mokslo bendruomenei“, – teigia prof. E.Sužiedėlienė.
