Laboratoriniai ir lauko matavimai rodo, kad šiose nuošliaužose, vadinamose piroklastiniais srautais, dėl turbulencijos susidaro aukšto slėgio impulsai. Šis slėgis gali būti daug stipresnis ir destruktyvesnis, nei įprastai manoma vertinant pavojų, praneša mokslininkai gruodžio 15 d. žurnale „Nature Communications“.
Įprastiniai pavojaus vertinimai gali reikšti, jog tam tikras srautas išdaužys tik langus, nors iš tikrųjų slėgis yra toks stiprus, kad išmuša pastato sienas, kaip pavyzdį pateikia tyrimo autoriai.
Piroklastiniai srautai yra mirtiniausias vulkanų keliamas pavojus, iš dalies dėl jų sukeliamo slėgio. Tyrėjams dažnai tenka apskaičiuoti vidutinį kliūtis griaunantį slėgį srautuose, naudojant kompiuterinį modeliavimą, pagrįstą praeities srautų paliktų geologinių nuosėdų matavimais.
Siekdami tiesiogiai ištirti šių gamtos jėgų vidinį veikimą, mokslininkai eksperimentuose atkūrė mažesnes srautų versijas, matuodami tokius destruktyvius veiksnius kaip dalelių greitis, srauto tankis ir temperatūra. Tai leido komandai apskaičiuoti srautų viduje esantį slėgį.
Tyrėjų nuostabai, slėgis srautuose ritmiškai svyravo, nes vulkaninės dalelės telkėsi į kaskadines bangas ir slenkančių sūkurių traukinius. Šie slėgio impulsai paeiliui pažeisdavo kliūtis tarsi plaktuko smūgiai, rašo „Science news“. Šių impulsų pasekmės būdavo tris kartus stipresnės, nei skaičiuota iki šiol.
