Ekspertas dalijasi naudingais patarimais, kaip atpažinti klaidingą informaciją ir patiems netapti jos skleidėjais.
Pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius
Prasidėjus Lietuvos prezidento rinkimams, ypač atidiems reikėtų būti internete ir socialiniuose tinkluose – čia prieš rinkimus padaugėja informacinių atakų ir dezinformacijos.
Pasak M.Užupio, budrūs šiuo laikotarpiu turėtų išlikti tiek gyventojai, tiek patys politikai. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad jau pasitaikė atvejų, kai kandidatai į prezidentus tampa Lietuvai nedraugiškų valstybių propagandinės žiniasklaidos taikiniu.
„Šiais laikais bet kas gali pasinaudoti įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais ir sukurti įtikinamą turinį. Pavyzdžiui, padirbti vaizdo įrašą, kuriame kandidatas pasisako netikro turinio kūrėjams naudingomis temomis. Neįgudusiam žiūrovui gali būti sunku tokį vaizdo įrašą atskirti nuo tikrovės. Dar lengviau yra politikų žodžius ištraukti iš konteksto ir pateikti sau naudinga forma – toks turinys internete plinta labai greitai“, – pastebi M.Užupis.
Apie šias kibernetines grėsmes neseniai perspėjo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo rengėjai. Šalies saugumu besirūpinančios institucijos patvirtino, kad šios kibernetinės grėsmės dažniausiai ateina iš Lietuvai nedraugiškų valstybių, o kai kurios informacinės atakos yra susijusios ir su rinkimais.
„Vykstant įvairiems svarbiems valstybiniams įvykiams visuomet padidėja kibernetinių grėsmių tikimybė. Kibernetiniai sukčiai ir nedraugiškos valstybės naudojasi suaktyvėjusiu informacijos srautu ir deda pastangas jame skleisti neigiamą ar tikrovės neatitinkančią informaciją. Ne išimtis ir jau prasidėję Lietuvos prezidento rinkimai. Gyventojams būtina išlikti budriems ir tikrinti visą internete perskaitomą turinį“, – sako M.Užupis.
Kaip atpažinti dezinformaciją ir jos išvengti?
Anot M.Užupo, dezinformacijai neretai pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija, o tai smarkiai paveikia turinio patikimumą. Tačiau turint pakankamai žinių, dezinformaciją galima nesunkiai atpažinti ir netapti jos skleidėjais.
„Gyventojams reikėtų visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių taikiniu – neatidarinėkite neaiškių nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu, socialinių tinklų asmeninėmis žinutėmis ir kitur“, – pataria M.Užupis.
Eksperto teigimu, norint atpažinti dezinformaciją ir jos išvengti, visų pirma svarbu įvertinti informacijos kanalą – įsitikinti, kad šaltinis yra patikimas. Svarbu žinoti, kad kibernetiniai sukčiai gali nulaužti ir patikimus informacijos kanalus bei juose patalpinti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad geriau visuomet būti budriems. Paranku informaciją visuomet patikrinti bet keliuose skirtinguose šaltiniuose.
Be to, būtina įsigilinti į turinį – antraštės kartais gali klaidinti ar išpūsti nagrinėjamą temą, tad geriau neskubėti daryti nepamatuotų išvadų ir perskaityti visą informaciją. Svarbu patikrinti ir turinio autorių. Gali būti, kad įtartinos informacijos autorius ja dalinasi ne pirmą kartą, galbūt jau turi ir klaidinančio asmens reputaciją.
„Taip pat visuomet patikrinkite publikacijos datą. Galbūt informacija, kurią pamatėte, jau pasenusi? Iš naujo pernaudojama sena informacija gali neatitikti dabartinės situacijos ir iškreipti tiesą. Pasvarstykite ir apie tai, ar įtartinos informacijos neinterpretuojate šališkai ir ar sugebate atsiriboti nuo savo asmeniškumų“, – rekomenduoja „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Jei visgi nesate įsitikinę, ar patys turite pakankamai žinių atskirti dezinformaciją, M.Užupis pataria klausyti srities žinovų arba paklausti patarimo žmonių, kurie temą išmano geriau nei jūs – tai padės priimti tinkamą sprendimą.
