„Valstybės institucijos nuolat kaupia gana daug duomenų, jie yra įvairaus jautrumo ir įvairios svarbos. Norime sustiprinti duomenų saugumą ir diversifikuoti vietas, kurie jie yra laikomi. Yra valstybiniai duomenų centrai, pasaulyje egzistuoja praktika, kai duomenys laikomi privačiuose duomenų centruose, debesijos technologijos pasitelkiamos ir kiti dalykai“, – posėdyje kalbėjo ministrė.
„Tai nereiškia, jog be šito įstatymo projekto duomenys yra šiuo metu Lietuvoje nesaugūs. Ne, jie yra saugūs, egzistuoja serveriai, duomenų kopijos saugiai laikomos ir patikimoje vietoje užsienyje, bet norint pasiekti tam tikrą viziją, turėti pilnai veikiančią skaitmeninę valstybę net ir force majeure atveju, valstybė šiais laikais gali funkcionuoti ir skaitmeniniu formatu ir šitie įstatymo pakeitimai tą leis padaryti“, – kalbėjo ji.
Pasak A.Armonaitės, įstatymo projektas numato, jog valstybė suskirsto duomenis į ypatingai jautrios svarbos, mažiau jautrius, vidutiniškai ir mažai jautrius ir taip pat diversifikuoja jų laikymą valstybiniuose, privačiuose duomenų centruose bei debesijoje.
„Numatoma galimybė laikyti duomenis ir juos naudoti iš užsienio valstybės, tą jau daro kai kurios kitos šalys, norime tą daryti ir mes. Tai pirmiausia yra dėl duomenų saugumo“, – sakė ministrė.
Anot jos, pokyčiai turėtų įsigalioti iki 2024 metų liepos 1 dienos, tačiau ministerija dalį pasiruošimo darbų tikisi padaryti ir šiemet.
„Norėjosi ir šiek tiek ambicingesnio projekto, bet suprantame, kad yra gana jautrus klausimas ir ypatingai įvykiai Rusijos agresijos Ukrainoje dar aktualizuoja šitą temą, dėl to teikiame su Krašto apsaugos ministerija suderintą kompromisinį variantą“, – sakė ministrė.
