Darbas šešias dienas per savaitę, 11 valandų per parą. Tinkamo instruktažo nepraėję darbuotojai kasdien susiduria su nuodingomis medžiagomis. Kuprą prie konvejerio lenkia net 16-mečiai. O grįžę po darbo jie priversti spaustis mažuose kambariuose su kitais darbuotojais, praustis kibiruose arba laukti eilėje prie dušų, naudotis viešais tualetais, valgyti abejotinos kokybės maistą... ir visa tai – vos už 1,5 dolerio per valandą.
Tokius pažeidimus nustatė organizacija „China Labour Watch“ (CLW), slapta nusiuntusi į „Apple“ gaminius surenkančias kompanijos „Pegatron“ gamyklas Kinijoje savo atstovus. Įsidarbinę jie slapta rinko informaciją apie darbo ir gyvenimo sąlygas bei nustatė 86 įvairaus pobūdžio pažeidimus, pradedant darbuotojų teisėmis, darbo sąlygomis ir baigiant buitimi bendrabučiuose.
Anksčiau pasaulio žiniasklaidą šiurpino kita „Apple“ partnerė, kompanija „Foxconn“, į kurią dėmesys nukrypo prasidėjus darbuotojų savižudybėms. Kritikos banga privertė kompanijas imtis veiksmų: „Foxconn“ suskubo darbuotojams gerinti sąlygas, o „Apple“ paskelbė įsipareigojimus darbuotojams, kurie užsienio gamyklose surenka jos įrenginius.
Tačiau panašu, kad kitoms „Apple“ partnerėms visa tai nė motais. Pastaraisiais metais vis daugiau „Apple“ užsakymų perimanti „Pegatron“ su darbuotojais elgiasi tarsi su vergais, o darbuotojų teisių gynėjai teigia, kad jos gamyklose situacija dar blogesnė, nei buvo „Foxconn“. Tokie pažeidimai veikiausiai ir padėjo „Pegatron“ aršioje konkurencinėje kovoje dėl užsakymų.
CLW išsiaiškino, kad ši Taivanio bendrovė masiškai samdo nepilnamečius, kurie turi dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir likęs kolektyvas. Teigiama, kad „Pegatron“ gamyklose dirba per 10 tūkst. 16–20 metų kinų, kuriems skiriamos tokios pat užduotys, kaip ir pilnamečiams. Dalis jų gauna mažesnes algas, kai kuriems darbuotojams atlyginimai vėluoja. Pati „Apple“ anksčiau skelbė netoleruojanti nepilnamečių įdarbinimo.
Darbo valandos čia taip pat gerokai viršija leistinas normas: savaitės vidurkis siekia 66–69 val. (šešios dienos po maždaug 11 val.), kai Kinijos įstatymai leidžia dirbti ne daugiau nei 49 val. per savaitę. Pati „Apple“ anksčiau skelbė, kad žmonės jos partnerių gamyklose gali dirbti ne ilgiau nei 60 val., o viršvalandžiai leidžiami tik darbuotojui pageidaujant. Tačiau „Pegatron“ pati reikalauja darbuotojus dirbti ilgiau nei numato įstatymai ir liepia pasirašyti dokumentus, kuriuose nurodomos trumpesnės darbo valandos. Keturi iš penkių darbuotojų visas 11 valandų praleidžia stovėdami.
Kiekvieną rytą „Pegatron“ darbuotojai privalo dalyvauti 20 minučių trunkančiuose susirinkimuose, nors tai nėra įskaičiuojama į jų darbo laiką. O antrą kartą per dieną užsinorėjusius į tualetą išbara pamainos prižiūrėtojas.
Gamyklose nenuolaidžiaujama ir nėščiosioms – jos turi dirbti tiek pat, kenksmingomis sąlygomis, maža to, negali išeiti motinystės atostogų.
Padoriais atlyginimais eiliniai „Pegatron“ darbuotojai taip pat negali pasigirti: per valandą jie gauna vos 1,5 dolerio, taigi per mėnesį uždirba tik apie 400 dolerių – dvigubai mažiau nei vidutinis atlyginimas regione.
Tyrėjai teigia, kad aukštesnes pareigas užimantys „Pegatron“ atstovai tyčiojasi ir priekabiauja prie darbuotojų, keikia juos bei grasina įvairiomis bausmėmis (pvz., jei jie nesugeba per pamainą pagaminti 600 „iPad“ galinių dangtelių). Su pavojingomis cheminėmis medžiagomis dirbantiems žmonėms pravedami tik simboliniai apmokymai, kuriems pasibaigus reikia atsakyti į testo klausimus, bet juos nesunkiai įveikdavo visi, mat atsakymai į klausimus rodomi per projektorių. Tad nieko nuostabaus, kad darbo vietoje dalis žmonių nenaudojo reikiamų apsaugos priemonių, o gamyklos patalpoje, kurioje dirbo vienas tyrėjas, nė nebuvo pirmosios pagalbos vaistinėlės. Jam įsipjovus pirštą prižiūrėtojas neleido išeiti pas daktarą ir, apvyniojęs pirštą lipnia juosta, liepė dirbti toliau.
Gamykla pramoninėmis atliekomis atsikrato išpildama jas kartu su kitomis nuotėkomis.
Apverktinos ir „Pegatron“ dirbančių kinų gyvenimo sąlygos bendrabučiuose. Viename 20 kvadratinių metrų kambaryje spaudžiasi 12 žmonių, kuriems tenka naudotis visam aukštui skirtais dušais bei tualetais (120 žmonių tenka 10 dušų). Kadangi jų darbo valandos dažnai sutampa, eilės į dušą nesulaukusiems gyventojams tenka į darbą skubėti nesiprausus (mat kelis kartus pavėlavus gresia atleidimas), o grįžus po darbo prausykloje gali tekti laukti dar kelias valandas. Beje, ar minėjome, kad dušuose nėra karšto vandens?
Tačiau visa tai neatbaido bedarbių kinų. Atvirkščiai – įdarbinimo agentūros už vietą šioje „svajonių darbovietėje“ prašo susimokėti 80 dolerių vienkartinį mokestį, o jei žmogus neišbūna bandomojo trijų mėnesių laikotarpio, jam skiriama 100 dolerių „bauda“. Maža to, kompanijoje negali įsidarbinti bet kas – nepriimami žmonės, priklausantys tam tikroms etninėms mažumoms (pvz., tibetiečiai, uigūrai), žemesni nei 1,5 metro ūgio, vyresni nei 35 metų, nėščiosios, turintys tatuiruočių ar ryškiai dažytais plaukais.
„Apple“ išplatintame pranešime nurodo, kad iki šiol atliktų auditų metu „Pegatron“ gamyklose šiurkščių pažeidimų nebuvo užfiksuota. „Naujausioje ataskaitoje yra teiginių, apie kuriuos mes nežinojome ir mes juos tuojau pat imsimės tyrimo. Mūsų auditorių komandos dar kartą apsilankys „Pegatron“ gamyklose šią savaitę“, – nurodo kompanija.
