Mokslininkai pradėjo nuo šviesai jautrios dervos, kuri buvo apdorota lazeriu. Taip buvo sukurtas mikroskopinis tinklinis karkasas, kurį tuomet mokslininkai patalpino į aukštos temperatūros vakuumo kamerą. Čia įvyko virsmas – polimeras tapo itin lengva anglies struktūra. Ji savo judesiu ir konstrukcija primena specialias putas, skirtas smūgiams sugerti.
Įprastai anglis yra pakankamai trapi. Tačiau tokia neįprasta nano-struktūra naujajai medžiagai suteikia gumą primenančio elastingumo. Tą architektūrą galima keisti, suteikiant medžiagai naujų savybių. Pavyzdžiui, mokslininkai mano, kad šią medžiagą būtų galima sėkmingai naudoti neperšaunamoms liemenėms ir kitoms karių apsaugos priemonėms.
Bandymai su greičiau už garsą skriejančiomis dalelėmis parodė, kad dėl savo kempinę primenančios karkasinės struktūros naujoji medžiaga suteiktų geresnę apsaugą nei tiek pat sveriantis plienas, aliuminis ar kevlaras. Kitaip tariant, naujos kartos neperšaunamos liemenės galėtų būti žymiai lengvesnės ir suteiktų tokią pat apsaugą. Ši medžiaga galėtų būti panaudota į įvairių mašinų apsaugai gerinti.
Tiesą sakant, mokslininkai mano, kad ši medžiaga pasitarnautų ne tik karyboje. Ją būtų galima pritaikyti ir, pavyzdžiui, aeronautikoje. Lėktuvams ir erdvėlaiviams visada reikia naujų lengvų medžiagų, galinčių atlaikyti didelius temperatūrų svyravimus ir smūgius. Anglies nano-struktūros gali tapti tokia modernia alternatyva įprastoms kompozitinėms medžiagoms.
