Užtemimai vyksta tuomet, kai į vieną liniją patenka Saulė, Žemė ir Mėnulis, o Mėnulis atsiduria Žemės šešėlyje.
Tačiau šis užtemimas – išskirtinis, nes jo metu Žemės palydovas atsidurs arčiausiai Žemės esančiame taške ir bus raudonos spalvos.
Tačiau šis užtemimas – išskirtinis, nes jo metu Žemės palydovas atsidūrė arčiausiai Žemės esančiame taške – perihelyje, todėl jo diskas buvo 14 proc. didesnis nei įprastai.
Be to, kaip pasakoja astronomijos mėgėjas Andrius Zigmantas, Mėnulis buvo neįprastos spalvos.
„Pro Žemės atmosferą prasiskverbia raudonieji spinduliai, o mėlynieji sulaikomi, todėl Mėnulis būna raudonos spalvos“, – aiškino A.Zigmantas.
Mėnulio užtemimas Lietuvoje prasidėjo 4 val. 7 minutės. Maždaug valandą Žemės šešėlis krito ant Mėnulio, o visas užtemimas tęsėsi mažiau nei pusantros valandos. Užtemimo pabaigos Lietuvoje nematėme, nes jau buvo patekėjusi Saulė.
„Fazę, kai Žemės šešėlis pradės slinkti ant Mėnulio, galima stebėti bet kur – galima ir iš miesto. Miesto šviesos netrukdys, nes tai gana kontrastingas vaizdas, – prieš mėnulio užtemimą sakė astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ prezidentas Jonas Kaspariūnas. – Kai įvyks pilnas užtemimas ir Mėnulis taps raudonas, šitą dalį geriau žiūrėti atokiau nuo miesto šviesų.“
Pasak jo, užtemimas matomas ir plika akimi, tačiau turintiems žiūronus ar teleskopą patartina žiūrėti pro juos – tuomet yra galimybė matyti Mėnulio kraterius ir kaip šešėlis slenka tarp Mėnulio disko.
Kodėl šis Mėnulio užtemimas ypatingas ir kaip jį stebėti, plačiau žiūrėkite vaizdo įraše.
Jaunesniems negu 33 metų žmonėms tai buvo pirmoji galimybė pamatyti „kruvinąjį supermėnulį“.
Vėliausias toks užtemimas, kuris buvo tik penktasis nuo 1900-ųjų, įvyko 1982 metais, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA. Šis reginys pasikartos tik 2033 metais.
Tačiau jį pamatyti buvo galima tik ten, kur dangus buvo giedras.
Šis įvykis tampa ne vien įspūdingu reginiu, bet kelia mokslininkų susidomėjimą.
Jaunesniems negu 33 metų žmonėms tai bus pirmoji galimybė pamatyti „kruvinąjį supermėnulį“.
Per 24 Žemės dienas trunkantį Mėnulio ciklą mūsų planetos palydovo paviršiaus temperatūra paprastai svyruoja nuo 121 laipsnio Celsijaus Saulės apšviečiamose vietose iki -115 laipsnių šešėlyje.
Šie pokyčiai mokslininkams padeda tyrinėti Mėnulio plutos sandarą, nes kietos uolienos įšyla ir atvėsta lėčiau negu smėlį primenančios dulkės.
Tačiau per pirmadienį vykusį užtemimą temperatūros pokyčiai buvo daug staigesni ir atspindintys sekliausio paviršiaus sluoksnio sandarą, sakė NASA Mėnulio orbitinio zondo projekto vyriausiojo mokslininko pavaduotojas Noah Petro.
„Šis beveik akimirksniu įvyksiantis pokytis mums byloja apie kelis sekliausius paviršiaus centimetrus. Atliksime labai tikslius, unikalius ploniausio paviršiaus sluoksnio matavimus“, – prieš užtemimą N.Petro sakė naujienų agentūrai AFP.
Pirmadienį „kruvinasis mėnulis“ užbaigė keturių Mėnulio užtemimų ciklą, prasidėjusį 2014 metų balandžio 15 dieną, kurį astronomai vadina tetrada.
Tokie užtemimai dabar laikomi įprastais astronominiais įvykiais, bet senovėje daugelis žmonių tikėjo, kad jie pranašauja negandas.
„Per istoriją daugelis kultūrų laikė (užtemimą) negandų ir lemties ženklu“, – aiškino N.Petro.
Ir žmonės ne visuomet apsirikdavo.
1504 metų vasarį keliautojas Kristupas Kolumbas pasinaudojo mėnulio užtemimu, kad pergudrautų Jamaikos čiabuvius.
1504 metų vasarį keliautojas Kristupas Kolumbas pasinaudojo mėnulio užtemimu, kad pergudrautų Jamaikos čiabuvius, kurie iš pradžių draugiškai maitino jį ir jo laivų įgulas, bet santykiams pašlijus nusigręžė nuo atėjūnų.
Kolumbas žinojo apie prognozuojamą užtemimą ir perspėjo čiabuvius, kad jo dievas pasiųs pykčio ženklą dėl jų elgesio su atvykėliais.
Kaip pasakojama, čiabuviai atskubėjo, nešdami maistą, vos tik Mėnulis paraudo.
Pasak ekspertų, Mėnulio užtemimą galima saugiai stebėti plika akimi – kitaip negu visišką Saulės užtemimą, kuris vyksta Mėnuliui praslenkant tarp Žemės ir mūsų centrinio šviesulio, kuris tuo metu trumpam virsta akinamu ugniniu žiedu.
