Šis fenomenas vadinamas sinestezija. Tai – neurologinis sutrikimas, kuomet vieno pojūčio stimuliavimas sukelia jausmus kitų pojūčių neurologiniuose centruose. Tai yra, žmonės matydami objektus jaučia tam tikrą skonį, arba girdėdami muziką mato įvairiaspalves bangas. Kartais šis fenomenas supainiojamas su aiškiaregyste ar panašiomis fantastinėmis galiomis, nes sinestetai gali matyti kitų žmonių „auras“.
Sinestezija – tai neurologinis sutrikimas, kuomet vieno pojūčio stimuliavimas sukelia jausmus kitų pojūčių neurologiniuose centruose.
Draugų asmenybės jų smegenyse yra susiejamos su tam tikromis spalvomis, kurias vėliau sinestetai mato kaskart juos sutikę.
Įdomu ir tai, kad šį sutrikimą turintys žmonės gali pasakyti, kokį garsą skleidžia pyragas ar kokios tekstūros yra nakties dangus. Kartais nemalonūs kvapai jiems gali sukelti skausmą arba kutenti odą.
Egzistuoja daugybė sinestezijos tipų ir kai kurie jų yra ne tokie jau reti.
Sinestetai gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir dažnai ilgą laiką nežino, kad jų pojūčiai skiriasi nuo tų, kuriuos jaučia sveiki žmonės. Tačiau kai kuriems šį sutrikimą turintiems žmonėms papildomi pojūčiai yra labai nepatogūs. Viena moteris, žiniasklaidoje pristatoma kaip „AB“, nuo gimimo galėjo girdėti spalvas. Ji pasakojo, kad pastelinės spalvos jos galvoje skleidė aukštesnio dažnio garsą, o ir aplink draugus, priklausomai nuo jų asmenybės bruožų, moteris nuolat regėjo spalvotas aureoles. Visgi, vieną kartą į merginą trenkė žaibas ir jos sinestezijos simptomai pradingo.
Žaibas tuomet dar paauglės merginos nepražudė, tačiau vėliau jai prasidėjo migrena. AB pradėjo vartoti vaistus ir pastebėjo, kad sinestezijos simptomai pradingo. Mokslininkams tai yra labai svarbi informacija, nes tai reiškia, kad sinestezija įsišaknija daug giliau smegenyse nei buvo manoma prieš tai. Galbūt tai padės surasti naują gydymą šiam sutrikimui. Tiesa, kai kurie AB sinestezijos simptomai vėliau sugrįžo.
Girdėti spalvas ar matyti draugų auras gali skambėti kaip juokinga būsena, tačiau ji žmones labai vargina. Mokslininkai labai mažai žino apie šį sutrikimą ir jokio gydymo nėra. Sinesteziją sunku tyrinėti todėl, kad skirtingi žmonės pasižymi skirtingais simptomais. Pavyzdžiui, viena sinestetė nemato garsų ir neužuodžia spalvų, tačiau jaučia keistas emocijas, kuomet liečia tam tikrus paviršius. Švitrinis popierius jai kelia kaltės jausmą, o žvakių šviesa verčia susigėsti.
