Tomis dienomis, kai žaibavo, sveikų žmonių, gyvenančių 40 kilometrų spinduliu, nusiskundimų dėl galvos skausmo ir migrenos padaugėdavo atitinkamai 24 ir 23 proc.
Žmonės, kuriuos kankina chroniški negalavimai, migrena skųsdavosi 28 proc., o galvos skausmu – 31 proc. dažniau.
Mokslininkai teigia, kad galvos skausmą gali sukelti elektromagnetinės bangos, o žaibai taip pat padidina oro teršalų, tokių kaip ozonas, kiekį, jie gali tapti grybų sporų išsiskyrimo priežastimi, o šios gali sukelti migreną.
Profesorius Vincentas Martinas iš Sinsinačio universiteto su sūnumi Geoffery, studijuojančiu mediciną, paprašė savanorių 3–6 mėnesius vesti galvos skausmo ir migrenos dienoraštį. Tuomet jie priepuolių dažnius palygino su kiekvienos dienos oro sąlygomis.
Jau anksčiau nustatyta, kad galvos skausmo tikimybei įtakos gali turėti įvairios meteorologinės sąlygos, būdingos audringam orui, pavyzdžiui, atmosferos slėgis ar drėgnumas.
Tačiau net ir atsižvelgus į šiuos veiksnius, tyrimas atskleidė ir paties žaibo reikšmingumą.
„Naudodami matematinius modelius, mes bandėme nustatyti, ar pats žaibas gali sukelti galvos skausmo atvejų dažnumo padidėjimą, ar tai galima priskirti kitiems oro veiksniams, susijusiems su žaibavimu ir perkūnija. Mūsų tyrimas parodė, kad tomis dienomis, kai žaibuoja, galvos skausmo rizika išauga 19 proc., net ir atsižvelgiant į kitus oro veiksnius. Tai leidžia manyti, kad žaibas daro unikalų poveikį galvos skausmui“, – aiškino V. Martinas.
Tyrimas parodė, kad neigiamą krūvį turinčios žaibo srovės yra ypač susiję su dažnesniu galvos skausmu.
„Tikslūs mechanizmai, kuriais žaibai ir/ar su juo siejami meteorologiniai veiksniai sukelia galvos skausmą, nežinomi, tačiau mes turime įtarimų“, – sakė mokslininkas.
„Oro įtaka galvos skausmui yra sudėtinga, o norint apibrėžti tikslesnį žaibo ir perkūnijos vaidmenį, reikės išsamesnių tyrimų“, – pridūrė jis.
