Pasaulis keičiasi taip greitai, kad tai, kas vakar atrodė neįmanoma, šiandien tampa visiems prieinama. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų ir studentų galvose kasdien knibžda idėjos apie tai, kaip padaryti mūsų ateitį geresnę, prietaisus – tobulesnius, o gyvenimą – patogesnį. Štai trys idėjos, kurios po truputį virsta naudingomis technologijomis, rašoma KTU pranešime žiniasklaidai.
Apyrankė padės laiku aptikti pavojingą ligą
Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojas dr. Andrius Sološenko kartu su kolegomis kuria diagnostinę apyrankę, kuri nuolat stebi širdies ritmą ir fiksuoja jo sutrikimus. Mokslininkas šiai apyrankei sukūrė algoritmą.
Į išmanųjį laikrodį panašus prietaisas nuolat registruoja pulsą ir pagal jį atpažįsta, ar žmogus turi aritmiją ar ne.
„Norėjome sukurti paprastesnį, patogesnį ir tikslesnį būdą aritmijai atpažinti. Tokie prietaisai jau egzistuoja, tačiau jų problema ta, kad registruojant nuo riešo pasitaiko daug netikslumų. Žmonės juda, todėl riešas nėra dėkinga vieta dėl prastesnės signalo kokybės. Reikalingi sudėtingi algoritmai, kurie leistų sumažinti klaidingų aliarmų skaičių. Be to, mes siekiame ne tik atpažinti aritmiją, bet ir pateikti pacientui rekomendacijas kokie veiksniai galėjo sukelti aritmijos epizodus ir ko jis ar ji turėtų vengti“, – aiškina dr. A.Sološenko.
Ar ši apyrankė galėtų padėti išgelbėti gyvybe? Kai kuriais atvejais – taip.
„Iš esmės prieširdžių virpėjimas, kurį mes atpažįstame ir stebime, gali būti smegenų insulto priežastimi. Anksti aptikus aritmiją, galima paskirti gydymą ir išvengti krešulių, kurie ir sukelia smegenų insultą“, – sako mokslininkas.
Ši apyrankė jau ištestuota Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Testavimo metu dauguma atvejų ji sėkmingai nustatė aritmiją ir leido nuotoliniu būdu stebėti pacientus savaitės bėgyje. Išradimu susidomėjo viena Lietuvos įmonė, o netrukus turėtų prasidėti prietaiso masinė gamyba.
Apyrankę sukūrę KTU mokslininkai turi ir ateities vizijų. Jie norėtų sukurti dirbtinį riešą – įrenginį, kuris leistų testuotų tokio tipo apyrankes.
Žaibiškai kylantis dronas – staigiems manevrams
KTU elektronikos inžinerijos doktorantas Paulius Obolevičius kuria išmanų prietaisą, kuris galbūt kažkada bus naudojamas karo lauke. Jo sukonstruotas dronas yra skirtas greitoms misijoms, nes yra žaibiškai paruošiamas ir paleidžiamas.
„Paprastam dronui paleisti reikia nuo dešimties minučių iki pusvalandžio. Šis dronas ypatingas tuo, kad susilanksto į mažą paketą, o paleidimo metu sparnai patys greitai išsiskleidžia. Šiuo metu konstruojamas drono paleidimo įrenginys, iš kurio dronas būtų greitai iššaunamas į orą. Tokį droną ateityje galėtų naudoti kariuomenė“, – pasakoja P.Obolevičius.
Tačiau tai – ne vienintelis drono panaudojimo būdas. Skrisdamas jis gali daryti nuotraukas žemėlapiams ar leistis į misiją ieškoti dingusių žmonių. Šis dronas veikia visiškai autonomiškai, neša apie 300 g sveriantį krovinį ir gali išbūti ore iki valandos.
Drono kūrėjas tikisi, kad atsiras norinčių investuoti į drono ateitį arba pavyks prisidėti prie kitų mokslininkų komandų, kurios kuria dronus kariuomenei.
Transporto srautų matuoklis – išmaniajam miestui
Transporto kamščiai – kiekvieno miestiečio siaubas. Šią problemą spręsti turėtų padėti transporto srautų matuoklis, kurį su komanda kuria KTU elektronikos inžinerijos III kurso studentas Evaldas Katilius.
KTU transporto elektronikos inžinerijos studentai naudojasi viena pažangiausių laboratorijų Baltijos šalyse, tad nenuostabu, kad ir patys drąsiai imasi naujų prietaisų kūrimo.
„Mūsų kuriamas magnetinis jutiklis yra įmontuojamas po važiuojamąja dalimi. Kai mašina važiuoja, ji iškraipo Žemės magnetinį lauką. Įrenginys šiuos iškraipymus matuoja ir pateikia duomenis apie transporto spūstis. Išmaniajame mieste, kuriame kiekvienoje sankryžoje būtų tokie jutikliai, esant intensyviam eismui automobilių srautas būtų nukreipiamas kitu keliu. Tai padėtų išvengti spūsčių, sumažintų CO2 emisijas“, – aiškina E.Katilius.
Šis įrenginys taip pat renka informaciją apie tai, kokie automobiliai juda keliu: registruoja jų tipą, greitį, ilgį.
„Altas IT“ šią technologiją jau testuoja ir ketina įgyvendinti. Anot E.Katiliaus, pirmuosius matuoklius planuojama įdiegti artimiausiu metu.
Kaip sako KTU elektronikos inžinerijos studentas, kurti ateities prietaisus yra įdomu ir prasminga. „Šiai specialybei reikia išradingumo, gebėjimo galvoti apie ateitį ir ko joje reikės žmonėms“, – sako E.Katilius.
Nors galimybė tapti ateities kūrėjais skamba patraukliai, elektronikos inžinierių vis dar smarkiai trūksta tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Be to šią profesiją renkasi labai mažai merginų, o jų indėlis, kuriant ateities technologijas, taip pat galėtų būti labai reikšmingas.
