Pavyzdžiui, ar užteks kantrybės laukti, kol „Rise of the Ronin“ įsivažiuoja ir pradeda demonstruoti visus savo privalumus? Paraleliai reikia turėti omenyje ir tai, kad žaidėjas, žaisdamas naująjį „Ronin“, turės daryti ne vieną kompromisą. Tą patį, tiesą pasakius, dėl žaidėjo darė ir žaidimo kūrėjai „Team Ninja“.
Taigi, vienareikšmio atsakymo, ar „Rise of the Ronin“ verta žaisti nėra ir nebus. Geriau tiesiog toliau skaityti apžvalgą ir pasistengti susidėlioti varneles prie asmeniškai aktualių dalykų. Jei pabaigus skaityti varnelių bus daug – atsakymas atsiras savaime.
Personažų kūrimas
„Rise of the Ronin“ prasideda, tradiciškai, nuo savo personažo sukūrimo. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju galėsime kurti ir adaptuoti iš karto du personažus – brolį ir sesę (arba sesę ir sesę, brolį ir brolį), o kurį iš jų valdysime likusią žaidimo dalį turėsime nuspręsti pasibaigus prologui.
Personažo susikūrimo galimybės džiugina, jos tikrai plačios, o tiems, kam tai neaktualu – galės tiesiog pasirinkti kūrėjų jau siūlomus tiek brolio, tiek sesers modelius. Įdomiau tai, kad žaidimo prologo metu galėsime pasirinkti du ginklų tipus, o rinksimės viso iš 9. Ir čia eina kalba vien apie šaltuosius ginklus. Šaunamųjų dar mažiausiai 5 tipai. Taigi, pasirinkus savo šaltuosius ginklus, jais ir naudosimės didžiąją dalį žaidimo bei tobulinsime savo sugebėjimus su jais.
Panašumai su kitais žaidimais
Pats žaidimo pateikimas yra kiek neįprastas, nes iš pradžių, visą prologą, tai bus kaip labai linijinis žaidimas griežtai apibrėžtose teritorijose, o kova su priešais šiek tiek primins tų pačių kūrėjų „NiOh“ žaidimus.
Kita vertus, iš karto po prologo „Rise of the Ronin“ mus permeta į platų atvirą pasaulį ir leidžia tvarkytis taip, kaip išmanome. Čia greitai visi panašumai su „NiOh“ pasibaigia ir „Rise of the Ronin“ tampa panašiausias į žaidimų seriją „Assassin‘s Creed“ arba visų labai pamėgtą žaidimą „Ghost of Tsushima“.
Kaip ir įprasta tokiuose žaidimuose, mūsų laukia milžiniško žemėlapio valymas atskiromis zonomis, o į valymą įeina visų konfliktų sprendimas, slaptaviečių radimas ir stipresnių priešų likvidavimas. Šių atskirų zonų tyrinėjimą ir valymą turėsime nuolat derinti su pagrindinės siužetinės linijos vykdymu, tad, kalbant bendrai, „Rise of the Ronin“ savo struktūra ir pateikimu labai primena tiesiog atviro pasaulio žaidimą ir pilnai išnaudoja jau patikrintus tokio žanro žaidimo akcentus.
Atvirukas iš XIX a. Japonijos
Kas žavi ir tikrai įdomu būtent „Rise of the Ronin“ atvirame pasaulyje, tai pati Japonija. Viso žaidimas mums pasiūlo tris dideles teritorijas.
Jas atrakinsime taip pat elementariu principu – pilnai išvalome vieną, pakankamai pasistūmėjame su pagrindiniu siužetu ir žaidimas mus perkelia į sekančią teritoriją, kurią taip pat visą turėsime ištyrinėti.
Visas veiksmas „Rise of the Ronin“ vyksta XIX amžiaus pabaigos Japonijoje, o mes tyrinėsime Yokohamą, Kyoto ir Edo miestus, o Edo yra dabartinis Tokijas.
Taigi, norintiems istoriškai patyrinėti šiuos miestus ar Japoniją apskritai, žaidimas tikrai suteikia šį malonumą. O kur dar XIX amžius, su savimi atsinešantis tam tikrą atmosferą. Atvirai, žaidime tikrai akį traukia gamta, spalvoti miškai, tolumoje tykiai stūksantis Fudži kalnas arba su niekuo nesupainiojamos japonų šventyklos, kurias galėsime tyrinėti tiek iš toli, tiek iš arti.
Labai pasenusi grafika
Kita vertus, liaupsės aplinkai ir žaidimo pasauliui čia ir baigiasi, nes tenka aptarti ir dramblį kambaryje – „Rise of the Ronin“ grafiką. Kalbant atvirai, nors viskas puikiai matosi ir vaizduose, bet „Rise of the Ronin“ atrodo lyg „PlayStation 3“ laikais išleistas žaidimas.
Aplinkos detalės, fonas, rūku pridengiamos tolimesnės teritorijos, nes jų negalima kokybiškai atvaizduoti, veikėjų modeliai ar net efektai atrodo tikrai nykiai ir liūdnai. Tai tikrai žaidimas, prie kurio akims reikia priprasti ir jei esate iš tų žaidėjų, kurie negali žaisti prasčiau atrodančių žaidimų – prie šio geriau nesiartinti, nes skirtumas tarp „Rise of the Ronin“ ir kitų modernių, šiandien pasirodančių žaidimų yra kelių kartų.
Net vaizdo intarpuose tiek žaidimo aplinkos, tiek veikėjų modeliai kartais atrodo kraupiai. Beje, šios situacijos visiškai negelbėja ir veikėjų įgarsinimas. Net kolonizatorių įgarsinimas, kurie kalba angliškai, nesužavi, o kai kurios scenos skamba taip, tarsi būtų bet kaip įgarsintos iš pirmo karto ir paliktos žaidime. Aišku, prie to prisideda ir smulkesnių ar mažiau reikšmingų scenų dialogai, kuriems dėmesio akivaizdžiai pagailėjo scenaristai.
Kovos modelis
Judant toliau, verta išskirti žaidimo kovą. Iš pradžių ji gali pasirodyti kiek sudėtinga ir per daug priminti „NiOh“ ar „Dark Souls“ žaidimus, bet vėliau, vis labiau pramokstant, kova pilnai atsiveria ir gerokai palengvėja. Susidūrimų su priešais esmė ta, kad kiekvienas ginklas ilgainiui atrakins skirtingas stovėsenas, kurių viso bus trys.
Tad mums, kovojant su priešais, reikia laiku pastebėti, kuri stovėsena bus efektyviausia prieš skirtingus priešus bei kuris ginklas iš turimų geriausiai tiks konkrečiai kovai. Ypatingai tai svarbu kaunantis su lygių bosais, nes jie bus agresyvesni ir turės didesnius gyvybių indikatorius.
Smagu tai, kad kūrėjai nelaiko mūsų už rankos ir ilgainiui siūlo rinktis patiems, ar priešus mes medžiosime tyliai ar stosime į kovą tiesiogiai. Visais atvejais „Rise of the Ronin“ negaili brutalumo ir čia atvirai skraidys galvos arba galūnės. Žaidimo kūrėjai visą to meto žiaurumą vaizduoja be jokių filtrų ar pašvelninimų, todėl mėgstantys tokią autentiką bus deramai nustebinti.
Linijiniai lygiai atvirame pasaulyje
Verta išskirti, kad kovos vyks ne vien atvirame pasaulyje jį tyrinėjant, bet ir atskiruose lygiuose arba misijose. Tokios misijos dažniausiai prasidės priimant šalutines ar pagrindines užduotis iš žaidimo veikėjų, o tada mus nukels į atskirą meniu, kuriame galėsime pasirinkti, kaip ruošiamės misijai ir ją pradėti.
Tai bus tarsi linijiniai lygiai, kuriuos turėsime įveikti, o jų pabaigoje visuomet nugalėti bosą. Be tokių lygių čia bus apsčiai dalykų, ką galėsime surasti bei nuveikti atvirame pasaulyje.
Pavyzdžiui, Japonijoje išsibarsčiusių kačių paieška, šventyklos, kurios didins mūsų sugebėjimo taškus, priešų užimtos gyvenvietės, šaudymo ar skraidymo iššūkiai, kuriuos turėsime įveikti kuo geresniu rezultatu ir t. t.
Visos veiklos nėra kažkuo originalios ar ypatingos, bet jos saikingai išdėstytos žemėlapyje, tad žaidžiant nebus tokio nuovargio, kaip valant, pavyzdžiui, „Assassin‘s Creed: Valhalla“ žemėlapį, bet tuo pat metu daryti „Rise of the Ronin“ veiklas, ypač siekiant surinkti viską, nebus pats įdomiausias ar labiausiai įtraukiantis užsiėmimas. Kita vertus, tiems, kam atviro pasaulio žaidimai pažįstami ir tokios veiklos patinka, čia tikrai ras kuo užsiimti ir prastumti laiką.
Arklys ir skraidyklė
Visą atvirą „Rise of the Ronin“ pasaulį tyrinėsime jodami arkliu, kas žaidime išpildyta irgi ne taip kokybiškai kaip „Ghost of Tsushima“, „Red Dead Redemption“ ar kituose panašiuose žaidimuose.
Kita vertus, „Rise of the Ronin“ žaidėjui pasiūlo ir įmantrų to meto sklandytuvą, kuriuo galėsime nusklęsti didelius atstumus ir manevruoti po pasaulį. Sklęsti šia skraidykle tikrai smagu, o vėliau galėsime atrakinti didesnį jos greitį bei kitus patobulinimus.
Kalbant apie patobulinimus, žaidimas apskritai, nepriklausomai nuo to, kiek valandų prie jo praleidžiame, sukurtas taip, kad eigoje vis atrakintų mums kažką naujo ar pristatytų naują netikėtą mechaniką. Ir tai vyksta visą žaidimą, net jau vėlyvuose lygiuose.
Pavyzdžiui, persikėlus į naują teritoriją mums atrakinama galimybė keliauti laiku atgal į jau pereitus lygius ar kertinius siužeto taškus ir išgyventi viską dar kartą arba pakeisti nepatikusius įvykius. Tokių bei panašių žaismo pokyčių bei papildymų „Rise of the Ronin“ siūlo iki pat žaidimo pabaigos, tad mėgstantys visą laiką gauti kažką naujo ar netikėto tai tikrai įvertins.
Painios meniu ir inventoriaus sistemos
Nors žaidime randame gana painų inventoriaus, žaidėjo sugebėjimų ir bendrą meniu, ilgainiui prie jo taip pat bus galima priprasti. Savo sugebėjimus čia tobulinsime keturiuose skirtinguose blokuose ir tą darysime pagal sau labiausiai priimtiną žaidimo stilių.
Ginklų bei rūbų inventorių taip pat turėsime nuolat stebėti, kad naudotume pačius geriausius ginklus bei aksesuarus. Tiesa, nemažai dėmesio žaidime skiriama ir ryšiui su kitais personažais. Kuo draugiškesnius santykius su jais užmegsime, vykdysime jų misijas bei dovanosime dovanas, tuo daugiau gausime naudos – tiek materialinės, tiek kitokios.
Žaidime mūsų patogumui yra ir speciali namų zona, kurią galėsime dekoruoti, taip pat kurioje kalbėtis su kitais veikėjais ar siųsti išgelbėtus katinus į įvairias misijas, už kurias taip pat gausime apčiuopiamos naudos. Čia yra ir piligriminis šuo, kurį galėsime siųsti į platųjį pasaulį į jo kapšelį įdėję pinigų, o jis vėliau sugrįš su rastais daiktais. Tyrinėdami pasaulį rasime ir kitų žaidėjų šunis, kuriuos galėsime paglostyti bei pasiimti pinigų.
Galimybė žaisti keliems
Nors to apžvalgos metu neturėjome būdų patikrinti, „Rise of the Ronin“ siūlys žaisti ir keliems žaidėjams vienu metu, kas yra tikrai ambicingas planas.
Pereiti šį žaidimą susijungus keliese internetu turėtų būti įdomiau ir puikus pasirinkimas mėgstantiems siužetinius žaidimus žaisti drauge.
Tiesa, dar įdomus aspektas yra kūrėjų pastangos žaidėją palenkti link vienos ar link kitos pagrindinės žaidimo jėgos. Šiame pasaulyje veikia šogunatas ir sukilėliai, maištaujantys prieš jį, tad „Rise of the Ronin“ pasiūlo netikėtų ir įdomių siužetinių sprendimų, kurie parodo, jog dažnai nėra dviejų pusių, bet kažkas pilko per vidurį. Šiuo aspektu šis žaidimas netikėtai primena „The Witcher“ seriją, o tai neabejotinai taps pliusu pastarojo žaidimo gerbėjams.
Užtruks 40 valandų ir daugiau
Galiausiai, iš viso pereiti „Rise of the Ronin“ gali užtrukti apie 40 valandų, bet jei norėsite viską žaidime surasti ir surinkti, XIX a. Japonijoje greičiausiai praleisite 60 valandų ar net daugiau.
Kaip galima suprasti iš apžvalgos, „Rise of the Ronin“ nėra tolygus žaidimas – dalis jo aspektų, pavyzdžiui, grafika, atviro pasaulio paprastumas turinio prasme yra silpnesni, o kiti – kova, pagrindinė siužetinė linija – stipresni, todėl jo vertinimas, jei tokį būtinai reikėtų skirti, svyruoja taip pat per vidurį.
Taip pat viskas labai priklauso nuo pačių žaidėjų. Jei esate kantrūs ir būsite pasiryžę su žaidimu praleisti daugiau valandų bei leisti jam įsivažiuoti – su „Rise of the Ronin“ susidraugausite, o jei pakantumu nepasižymite, o atviro pasaulio žaidimai vargina, tuomet šis žaidimas, greičiausiai, ne jums.
Suklusti turėtų ir tie, kas netoleruoja blogos grafikos ar nemėgsta per daug pasikartojančio turinio. Galbūt vietoje „Rise of the Ronin“ tokiu atveju verčiau išbandyti „Ghost of Tsushima“? Bet kokiu atveju, naujausias „Sony“ išleistas konsolės „PlayStation 5“ ekskliuzyvas nėra visai toks, kokio galima buvo tikėtis, bet tai vis tiek dėmesio vertas žaidimas, ypač, jei prieš žaidžiant tinkamai pasiruošite savo lūkesčius.
Videoapžvalga: www.youtube.com/watch?v=CofynfF_h3A&t
