Infekcijos žarnyne yra gana dažnas reiškinys – tai nėra pati švariausia mūsų kūno vieta. Iki šiol buvo manoma, kad į šias infekcijas reaguoja imuninės ląstelės ir žarnas iš vidaus dengiančios barjerinės ląstelės. Tačiau naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad tai nėra tiesa – iš tikrųjų čia į infekcijas atsako nervinės ląstelės, kurios į darbą paleidžia citokinus, kurie veikia kaip su infekcijomis kovojantys imunomoduliatoriai.
Mokslininkai tai išsiaiškino pasitelkę gana įdomų metodą ir laboratorines peles. Iki šiol buvo manoma, kad su bakterinėmis infekcijomis žarnyne imuninė sistema kovojo IL-18 molekulėmis (interleukinais). Taigi, mokslininkai išvedė peles, kurių imuninės ląstelės negalėjo išskirti IL-18. Bandymai parodė, kad ir šių pelių organizmas be didesnių problemų susitvarko su salmonelėmis. Tai iš esmės įrodė, kad į bakterines infekcijas žarnyne reaguoja ne imuninės ląstelės. Tai kas?
Mokslininkai pastebėjo, kad ne tik imuninės ląstelės išskiria IL-18 molekules – interleukinus išskiria ir nervinės ląstelės. Taigi, jie išvedė peles, kurių imuninės ląstelės to padaryti nebegalėjo. Tuomet pelės sunkiai kovojo su bakterinėmis infekcijomis.
Nervų sistemos vaidmuo kovojant su infekcijomis yra mažai ištyrinėtas, tačiau mokslininkai dabar mano, kad nervinių ląstelių atsakas į patogenus neturėtų stebinti. Mat nervų sistema veikia visame kūne ir jos atsakas yra labai greitas ir tiesioginis. Nervinės ląstelės žarnyne yra labai aktyvios ir mokslininkai mano, kad taip yra būtent dėl tos žmogaus ir žarnyno mikrofloros sintezės. Organizmas turi palaikyti ryšį su savo žarnyno bakterijomis. Nors jos yra atskiri organizmai, nuo jų priklauso žmogaus sveikata.
Tyrimo autoriai mano, kad nervų sistemos vaidmenį imuninio atsako kontekste reikėtų patyrinėti išsamiau. Mes kol kas nežinome, kaip bendrauja mūsų nervinė sistema ir žarnyno bakterijos. Mokslininkai norėtų tai išsiaiškinti, nes, galbūt, nervų sistemą veikiantys vaistai galėtų padėti išgydyti kai kurias infekcijas.
Tyrimo ataskaitą publikavo žurnalas „Cell“.