Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Žemė – anaiptol ne vienintelė planeta, kurioje gali egzistuoti gyvybė

Žvelgiant į saulės sistemos planetų įvairovę – nuo daugiau nei +400°C įkaitusio Veneros paviršiaus iki -220°C šalčiu alsuojančio dujų milžino Urano, – atrodytų, tik mūsų gimtoji Žemės planeta turi palankų klimatą gyvybei klestėti ir yra atsidūrusi tinkamiausioje mūsiškės Saulės sistemos vietoje. Bet tolėliau už Saulės sistemos ribų irgi yra pasaulių, kuriuose gali egzistuoti gyvybė, rašo space.com.
Rožinė egzoplaneta „GJ 504b“
Rožinė egzoplaneta „GJ 504b“ / NASA iliustr.

Remiantis antžeminių bei kosmine orbita skriejančių teleskopų naujausiais stebėjimų duomenimis, nustatyta visai nauja už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų subkategorija – „superžemės“. Superžemės kategorijai mokslininkai priskiria naujai atrastas planetas, kurių skersmuo iki 2 kartų, o masė – nuo 2 iki 10 kartų didesnė už mūsų planetos masę. Pasigirsta vis daugiau nuomonių, jog tai gali būti pats populiariausias egzoplanetų, aptinkamų kitų žvaigždžių planetinėse sistemose, tipas. Pastaruosius keletą metų atrandant vis daugiau panašių objektų, taip manančiųjų gretos vis gausėja. 

Ypatingai didelės viltys dedamos į blausesnes ir vėsesnes už mūsų Saulę – M spektrinės klasės tipo – žvaigždes, vadinamas raudonosiomis nykštukėmis. Dėl daug žemesnės nei Saulės paviršius temperatūros bei ypatingai stabilios aplinkos, daugiau planetų, skriejančių artimomis šio tipo žvaigždei orbitomis, potencialiai patenka į gyvybei egzistuoti tinkamą zoną, o ir tokių žvaigždžių mažas dydis bei santykinai maža jų masė labai pasitarnauja aplinkui skriejančių Žemės tipo planetų aptikimui.

Nustatyta visai nauja už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų subkategorija – „superžemės“.

Mokslininkų manymu, tokių mažų ir vėsių žvaigždžių itin gausu Saulės sistemos galaktinėje kaimynystėje, kas reikštų, jog “superžemių”, aptinkamų santykinai netoli nuo mūsų, turėtų būti taip pat nemažai.

Viena tokia artima saulei trinarė žvaigždžių sistema „Gliese 667“ kelia ypatingai didelį mokslininkų susidomėjimą. Sistema nutolusi vos 22 šviesmečių nuo Žemės atstumu. Praėjusiais metais tyrėjų komanda paskelbė atradusi bent vieną “superžemės” tipo planetą prie vienos iš sistemai priklausančių žvaigždžių „GJ 667C“.

Šiais metais kita mokslininkų komanda tikina atradusi galbūt net keletą tokio tipo planetų, skriejančių aplink šią vėsią žvaigždę. Detalesnė stebėjimo duomenų analizė rodo, kad aplink šią M klasės nykštukę gali iš viso skrieti net šešios ar septynios planetos, iš kurių net trys ar penkios galėtų priklausyti “superžemių” kategorijai ir skrieti gyvybei egzistuoti palankioje zonoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos