Paleoseno ir Eoseno laikotarpių epochų terminis maksimumas, dar vadinamas PETM, gali nurodyti, kokių klimato pokyčių galime tikėtis ateityje. Geros žinios – Žemė ir dauguma gyvūnų rūšių po ankstyvojo atšilimo, kurio metu vidutinė metinė temperatūra buvo pakilusi 5–8 laipsniais Celsijaus išliko. O blogos – prireikė tūkstančių metų, kad Žemė sugrįžtų į įprastines vėžes, skelbia Phys.org.
Skaičiuojama, kad nuo 1900 m. žmonių deginamas iškastinis kuras buvo atsakingas už vidutiniškai 3 petagramų anglies dioksido išskyrimą per metus.
„Yra teigiamų įžvalgų, kad pasaulis išliko ir nepuolė į liepsnas. Žemė turi galimybę pati save pataisyti, – sako Jutos universiteto geochemikas Gabe'as Bowenas, „Nature Geoscience“ pirmadienį išspausdinto tyrimo vadovas. – Tačiau pastaruoju atveju praėjo beveik 200 tūkst. metų, kol viskas Žemėje sugrįžo į savo vietas.“
Tyrėjas teigia, kad karbonato arba kalkakmenio liekanos Vojamingo nuosėdų branduoliuose byloja apie globalinio atšilimo epizodą, kuris vyko prieš 55,5–55,3 mln. metų. Tuo laikotarpiu per vienerius metus į atmosferą patekdavo mažiausiai 0,9 petagramo anglies, o kai kuriais metais anglies dioksido galėjo būti išskirta ir dešimt kartų daugiau – net iki 9,5 petagramų, sako mokslininkai.
Skaičiuojama, kad nuo 1900 m. žmonių deginamas iškastinis kuras buvo atsakingas už vidutiniškai 3 petagramų anglies dioksido išskyrimą per metus
Kiekvienas iš tokių anglies išmetimo pliūpsnių tęsėsi ne daugiau nei 1,5 tūkst. metų. Ankstesni prieštaringi tyrimai buvo labai nekonkretūs ir rodė, kad anglies išmetimas galėjo tęstis nuo mažiau nei metų iki dešimčių tūkstančių metų.
Naujieji mokslininkų tyrimai rodo, kad anglies dioksido lygis į normalią būseną po pirmojo anglies išsiveržimo pliūpsnio sugrįžo po kelių tūkstančių metų, o po antrojo – tik praėjus 200 tūkst. metų.
Šiame tyrime mokslininkai taip pat išbraukė ir keletą iki šiol svarstytų atšilimo kaltininkų, įskaitant galimą į Žemę įsirėžusio asteroido įtaką, lėtai tirpstantį amžinąjį įšalą, organinėmis medžiagomis turtingo dirvožemio išdžiuvimą arba didelės jūros išsekimą.
Nauji duomenys rodo, kad labiau tikėtini atšilimo kaltininkai galėjo būti jūros dugne esančio metano ledo klatrato tirpimas arba organinėmis medžiagomis turtingų uolų tirpimas po ugnikalnio išsiveržimo.
„Paleoseno – Eoseno terminis maksimumas buvo be galo jaudinantis ir išsiskiriantis, bet ginčytinas pavyzdys, kaip XXI a. stiliaus atmosferos anglies dioksido didėjimas gali paveikti klimatą, aplinką ir ekosistemas pasaulyje“, – sako Bowenas.
Pasak jo, anų metų anglies dioksido išsiskyrimas buvo labai panašus į dabartinį, paskatintą iškastinio kuro. Taigi iš ankstesniojo modelio esą galima pasimokyti. Tiesa, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad kylant temperatūrai Paleoseno – Eoseno laikotarpiu, vidutinė metinė temperatūra Žemėje ir taip buvo gerokai didesnė nei dabar. Be to, Žemėje anuomet nebuvo ledo kepurių.
