Mokslininkai įrašė 1291 žiovaujančius gyvūnus. Duomenys buvo renkami ir zoologijos soduose, ir internete. Iš viso į tyrimą įtrauktos 55 žinduolių ir 46 paukščių rūšys. Pasirodo, žiovavimo trukmė priklauso ir nuo smegenų dydžio. Ir tai yra šiek tiek keista.
Didesnes smegenis su daugiau neuronų turintys gyvūnai žiovauja ilgiau. Maži paukščiai žiovauja labai trumpai, o didesni žinduoliai išsižioję gali stovėti ir kelias sekundes. Mokslininkai teigia, kad žiovavimo trukmė evoliucijos metu išsivystė kartu su smegenų dydžiu ir neuronų skaičiumi. Šis pastebėjimas, beje, gali mums padėti geriau suprasti žiovavimo paskirtį.
Mokslininkai mano, kad žiovavimas yra skirtas smegenų vėsinimui. Didesnėms smegenims reikia daugiau aušinimo, todėl žiovavimas trunka ilgiau. Tiesa, ši hipotezė nėra nauja – apie tai kalbama nuo 2007 metų. Nauji tyrimai, atrodo, po truputį patvirtina šią versiją.
Štai 2016 metais atliktas tyrimas įtraukė 204 žiovavimo pavyzdžius iš 24 rūšių atstovų. Žmonės, pasirodo, žiovauja ilgiausiai – apie 6,5 sek. Tuo tarpu pelės nusižiovauja per 0,8 sek. Tiesa, mokslininkai nesieja to su intelektu – jei žiovaujate ilgiau nei jūsų bendradarbis, nemanykite, kad būtinai esate protingesnis.
Žiovaudami žmonės (ir gyvūnai) išplečia burnos ertmę ir vienu kartu įtraukia daugiau oro. Taip šiek tiek atvėsinamas į smegenis keliaujantis kraujas. Žiovulys, kaip žinote, yra užkrečiamas. Tikriausiai ir skaitydami šį straipsnį ne kartą nusižiovavote. Manoma, kad tai padeda sinchronizuoti žmonių grupės miego ritmus, bet kas žino – gal bendras smegenų aušinimas yra visai grupei naudinga veikla.
