„Cassini“ yra 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Kaip ir planuota, baigėsi 7,9 mlrd. km nukeliavusio aparato raketų kuras.
Savo galą žieduotoje dujų milžinėje – tolimiausioje plika akimi matomoje planetoje – jis pasitiks po 11 val. 55 min. Grinvičo (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku numatyto paskutinio kontakto su Žeme.
NASA TV 14 val. pradeda tiesioginę transliaciją – rodys paskutinės „Cassini“ misijos, pavadintos „Grand Finale“, epilogą. O transliacijai nutrūkus galės patvirtinti, kad jų zondas pražuvo visiems laikams.
NASA tikisi, kad paskutinis signalas iš „Cassini“ (ir zondo žūties fakto patvirtinimas) Žemę pasieks apie 14:56 Lietuvos laiku. Tiesioginę informaciją apie tai, kurios radijo ryšio antenos palaiko ryšį su „Cassini“, galima matyti šioje svetainėje. „Cassini“ duomenų gavimas ties antena pažymimas raidėmis CAS.
Paskutinės „Cassini“ minutės
Paskutinėmis zondo egzistavimo minutėmis jis pasiekė 120 tūkst. km/val. greitį. „Cassini“ pavyzdingai dirbo net likus penkios minutėms iki jo subyrėjimo atmosferoje – visų posistemių veikimo įvertinimas buvo „nominalus“.
Anot NASA mokslininkų, branduoliniame zondo variklyje šiuo metu yra belikęs vos vienas procentas pradinio kuro kiekio, su 2 proc paklaida. 14:54, likus dviem minutėms iki numatyto subyrėjimo atmosferoje ir signalo nutrūkimo, pastebėti pirmieji „Cassini“ veikimo sunkumai, tačiau radijo signalas dar laikėsi. Signalai iš atskirų „Cassini“ posistemių pradėjo dingti praėjus maždaug 40 sekundžių po NASA numatyto laiko.
„Tai yra kosminio aparato galas“, – pranešė vienas iš misijos kontrolierių.
Po šių žodžių visi zondo valdymo centro darbuotojai ištikimą aparatą į nebūtį palydėjo plojimais. Vėliau, komentuodamas „Cassini“ atliktus darbus ir palikimą, vienas iš misijos vadovų teigė, kad penktadienį JPL misijos valdymo centre buvo sunaudota labai daug servetėlių ašaroms nusišluostyti.
Sudegintas kosminės higienos sumetimais
Gerai suplanuota „Cassini“ pabaiga yra būdas išvengti bet kokios žalos Saturno palydovams Titanui ir Enceladui, kuriuose esama vandenynų ir kuriuos mokslininkai nori išlaikyti nepaveiktus būsimiems tyrinėjimams, nes juose gali būti kažkokios formos gyvybės.
„Bus liūdna penktadienį matyti, kaip „Cassini“ išnyksta, ypač dėl to, kad šis aparatas, kurį sukūrėme, vis dar puikiai veikia“, – sakė Saulės sistemos planetų fizikos profesorius iš Lesterio universiteto Stanley Cowley.
„Tačiau mes pripažįstame, kad svarbu užbaigti misiją tvarkingai ir kontroliuojamai“, – pridūrė jis.
Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.
Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini, kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis palydovus ir tarpą tarp žiedų.
„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“. Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos palydovo Titano.
Penktadienį „Cassini“ sudegs kaip meteoras Saturno danguje.
Atradimai
1997-aisiais iš Kanaveralo kyšulio Floridoje startavęs „Cassini“ septynerius metus skrido prie Saturno, o paskui 13 metų skriejo orbita aplink šią planetą.
Per šį laiką jis atrado dar šešis Saturno mėnulius, trimačių struktūrų, iškilusių virš Saturno žiedų, ir gigantišką audrą, kuri planetoje siautė beveik metus.
6,7 m ilgio ir 4 m pločio erdvėlaivis taip pat atrado šaltų geizerių Saturno palydove Encelade ir nykių ežerų iš angliavandenilių etano bei metano Titane.
2005 metais „Cassini“ paleido zondą „Huygens“, kuris nusileido ant Titano. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks nusileidimas išorinėje Saulės sistemos dalyje, ant dangaus kūno už asteroidų žiedo.
„Huygens“ buvo bendras Europos kosmoso agentūros (ESA), Italijos kosmoso agentūros ir NASA projektas.
„Ši misija pakeitė mūsų įsivaizdavimą apie tai, kur už mūsų Žemės ribų galėjo atsirasti gyvybė“, – sakė Londono universiteto koledžo (UCL) „Mullard“ kosmoso mokslų laboratorijos Planetų mokslų grupės vadovas Andrew Coatesas.
„Kaip ir Marsas, išorinių planetų palydovai, tokie kaip Enceladas, Europa ir net Titanas, dabar yra pagrindiniai pretendentai į nežemiškos gyvybės (vietas). Mes visiškai perrašėme vadovėlius apie Saturną“, – pridūrė jis.
Maždaug 4 tūkst. mokslinių straipsnių buvo pagrįsti duomenimis iš šios misijos, sakė Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas.
Net ir „Cassini“ krytis į nebūtį pateiks daugiau duomenų – apie Saturno atmosferos sudėtį.
„Be abejo, mokslininkai dar daug metų analizuos informaciją iš jo paskutinės kelionės į Saturno atmosferą“, – sakė M.Owensas.