Živilė Kropaitė-Basiulė: negalime galvoti, kad gydytojai po 10 metų universitete nusprendė visus išžudyti

Projekto „Skiepų propaguotojai“ autorės Darja Krupina ir Vesta Kubiliūtė tęsia seriją pokalbių apie skiepus su garsiais Lietuvos žmonėmis. Šį kartą medikė ir medicinos studentė prisėdo pasikalbėti su žinoma televizijos laidų vedėja, žurnaliste Živile Kropaite, kuri pastaruoju metu daug laiko skiria jaunosios kartos ugdymui.
Živilė Kropaitė
Živilė Kropaitė / Edvard Blaževič/LRT nuotr.

– Kokia yra jūsų nuomonė apie vakcinas? Ar skiepijatės pati?

– Aš pati esu skiepyta visais privalomais skiepais, papildomai skiepijuosi nuo gripo, taip pat jau kurį laiką labai norėjau nuo erkinio encefalito, bet kiekvieną kartą, kai išgirsdavau, kad pradinė schema susideda iš trijų vakcinų su tam tikrais intervalais, kažkaip neprisiruošdavau. Šią vasarą teko to labai pasigailėti – sakyčiau, pirmą sykį įsisiurbė erkė. Labai išsigandau, ją bet kaip išsitraukiau, galvutę palikdama kojoje. Nusiraminau perskaičiusi, kad nebūtinai ta galvutė turi reikšmės, ir kad reikia laukti. Išlaukusi dvi savaites, jau ėmiau švęsti, kad encefalito požymių nejaučiu, kad viskas gerai, ir bandyti nebesigraužti dėl nepasiskiepijimo, tačiau atsirado į Laimo ligą panaši dėmė. Ar ten tikrai buvo Laimo liga, ar šiaip infekcinis dermatitas, aišku nėra iki šiol, bet gėriau antibiotikų, kurie nėštumo laikotarpiu saugūs, ir, regis, pavyko pasveikti. Dėkui dievui, susidūriau su Santarų medikais, kurie mane labai kruopščiai prižiūrėjo ir nerimo gerokai sumažino. Bet jei dabar kas paklaustų, koks pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, ruošiantis vasarai, sakyčiau, pasiskiepyti nuo encefalito, einant į gamtą – išsitepti kojas. Nuo Laimo skiepų nėra, bet Laimo eigai reikšmės gali turėti ir kiek ilgai erkė išbūna organizme ir kaip yra ištraukiama. Tad raginčiau visus to nepamiršti.

Ir iš esmės, aš esu absoliučiai už visus rekomenduojamus skiepus, taip pat ir už visus įmanomus valstybės nefinansuojamus, papildomus. Šiuo metu laukiuosi, tad pasiskiepijau dar ir nuo gripo.

– Ar skiepijate savo sūnų ir papildomomis, valstybės nefinansuojamomis vakcinomis?

– Planavome skiepyti nuo roto, bet keitėme gydytoją, praleidome skiepą ir nebespėjome. Paskiepijome nuo erkinio encefalito, žiemą ketiname nuo gripo, taip pat iš neprivalomų mielai pasiskiepytume nuo vėjauraupių. Nuo gripo aną žiemą neskiepijau, nes tuomet viena gydytoja pasakė, kad kai būdama nėščia moteris pasiskiepija nuo gripo, maitindama kūdikį jam suteikia kažkiek apsaugos. Nežinau, ar tai mitas.

[vaikas per pieną gauna tik IgA klasės – gleivinės antikūnius, kurie nebent galėtų apsaugoti nuo žarnyno infekcijos. Tad teigti, jog pasiskiepijusi mama per pieną išskirs antikūnius prieš tą ligą yra klaidinga – aut.past.].

Praėjusią žiemą vaikas labai daug sirgo, dėl to vis atidėliojome rekomenduojamą, paskutinę „Pentaxim“ vakciną. Galiausiai tik po karantino paskiepijome, mat kai atveždavom sergantį, teko vis nukelti šį skiepą. O dar tos kalbos, kad maitindama apsaugosiu vaiką nuo gripo, tai tuo metu papildomi skiepai atrodė ne taip būtina, norėjosi kuo greičiau paskiepyti rekomenduojamu, užbaigti visą skiepų kalendorių.

– Ar jūsų šeimoje buvo pasireiškęs šalutinis poveikis po vakcinavimo?

– Mano vyrui buvo pasireiškęs karščiavimas, labai blogai jautėsi pasiskiepijęs nuo gripo, todėl, kai pasiskiepijau ir aš, susidėliojau savo grafiką taip, kad jeigu blogai jausiuosi, galėčiau būti namuose ir „sirgti gripu“, tačiau man nebuvo visiškai nieko (juokiasi). Sūnui pirmaisiais mėnesiais pasireikšdavo karščiavimas. Davėm vaistų ir tiek, o kažkokių kitų reakcijų nepasitaikė.

– Ar teko artimoje aplinkoje susidurti su skiepų priešininkais?

– Pamenu, viena draugė man pasakė, kad visi skiepai yra reikalingi, išskyrus nuo kokliušo, nes kada gi mes paskutinį kartą buvome sutikę žmogų, kuris juo sirgtų. Ir paskui, pamenu, kai buvo iškilęs tas antivakcininis judėjimas, kaip tik buvo akcentuojamas medikų argumentas, jog dėl to ir neserga žmonės, nes jau daug metų nuo šios ligos skiepijama. Turiu tokią kursiokę, kuri tiesiog labai intensyviai bando įrodyti, jog yra labai daug argumentų, kodėl skiepai yra blogai. Tai tie argumentai būna tokie beprasmiški, taip pat ir diskusijos, nes jie jau būna radę kažkokių savų argumentų, o tu niekada jų ir neiškojai, nes pasitiki žmonėmis, kurie su šia sritimi dirba. Ta diskusija su antivakseriais praktiškai neįmanoma, nes niekada neįžvelgiau tuose skiepuose jokių konspiracijų, dėl to niekada ir nesidomėjau ir neketinu domėtis, ar juose yra, pavyzdžiui, tų aborto liekanų ar nėra. Yra tam tikros grupės žmonių, kurie galbūt nesaugiai jaučiasi ir tada jiems gali atrodyti, kad visas pasaulis prieš juos susimokę ir nori, kad jiems būtų blogiau.

– Ar bandote pakeisti prieš vakcinas nusiteikusių žmonių nuomonę ar tiesiog išklausote ir tiek?

– Jeigu susidurčiau labai artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, mama ar sesė būtų nusiteikę prieš, tai manau, kad tikrai negalėčiau ramiai sėdėti ir nieko nesakyti.

Bet kai kuriems dalykams geriau pagailėti sveikatos. Pavyzdžiui, kai kurie vyresni žmonės yra labai religingi ir įsitikinę, kad egzistuoja tik viena religija, nes tik jų pranašas teisus, o visos kitos religijos jau yra sektos. Tai su tokiais diskutuot kažin, ar verta.

Aš neslepiu ir nevengiu savo pozicijos, darbe taip pat. Jeigu atsiranda kažkas, kas pasiūlo laidose pakalbinti kokį antivakserį, tai man atrodo, kad profesionaliau yra ne „išklausyti visas puses“ šiuo atveju, o tiesiog jo nekalbinti, nes negali skleisti pozicijos žmogaus, kuris nesako adekvačių, mokslu paremtų dalykų. Iš esmės, per daug gyvenimo neiššvaistau, bandydama visus įkalbėti, kad skiepai yra gerai.

Skiepų propaguotojų nuotr./Živilė Kropaitė-Basiulė, Darja Krupina, Vesta Kubiliūtė
Skiepų propaguotojų nuotr./Živilė Kropaitė-Basiulė, Darja Krupina, Vesta Kubiliūtė

– Ar toleruojate, nesant tam priežasčių, tėvų atsisakymą visiškai skiepyti savo vaikus?

– Ne, nes tu juk turi galvoti ir apie kitus, ne tik apie save. Man tai nepriimtina, nes kažkieno nepasiskiepijimas gali lemti protrūkį, su kuriuo galbūt bus susijęs ir mano vaikas. Čia ne tas dalykas, kad galėtume leisti visiems „pasirinkti individualiai“ čia ne apie asmeninį stilių, valgymo įpročius ar dar ką nors. Tavo pasirinkimai čia lemia ir kitų gyvenimo bei sveikatos kokybę.

– Kaip reaguojate į įvairias su skiepais susijusias baimes?

– Aš nelabai reaguoju. Man tik smalsu, kaip taip atsitinka, kad žmogus gyvena gyvena, ir staiga nusprendžia, kad visas pasaulis yra prieš jį nusiteikęs. Man medicina niekada nesukėlė jokių abejonių.

– Ar kada nors dvejojote skiepyti savo vaiką?

– Aš dvejojau dėl gripo vakcinos, bet taip buvo dėl to, kaip jau ir minėjau,kad buvau informuota, jog nuo gripo kažkiek apsaugo ir mamos pienas, jei ji pasiskiepijusi. Gal kažkiek trūko informacijos, gal buvo daug kitų reikalų, be to artimoje aplinkoje negirdėjau, kad tokius mažus vaikus skiepytų. Bet dėl visų planinių, valstybės finansuojamų skiepų niekada nedvejojau.

– Ką galėtumėte patarti tėvams, kurie dėl skleidžiamos dezinformacijos bijo skiepyti savo vaikus?

– Pirmas dalykas, atkreipkime dėmesį, kokioje mes dabar visi esame situacijoje dėl COVID-19 ir kaip laukiame vakcinos. O šiaip, informaciją svarbu atsirinkti pagal tinkamus šaltinius, mes negalime kažkokių Seimo narių pasisakymų, kurie niekuo grįsti, traktuoti kaip normalaus informacijos šaltinio, negalime savaime galvoti, kad kažkieno tikslas yra mus, žmoniją, išnaikinti.

Turime suprasti, kad visi protingi, kritinį mąstymą turintys specialistai ne veltui elgiasi taip, kaip elgiasi, tiki tuo, kuo tiki, ir vysto tai, ką vysto.

Mes negalime galvoti, kad visi gydytojai, kurie 10 metų mokosi universitete, kažkokiu būdų pateko į konspiracinį ratą ir nusprendė visus išžudyti. Tiesiog, vadovaujantis logika, tai yra absoliučiai neįmanoma. Apie tai reikia galvoti ir reikia pamatyti, ką jau yra pasiekusi medicina ir ką ji padarė kitose srityse, pavyzdžiui, koks buvo kūdikių mirtingumas ligoninėse prieš 60 metų ir koks jis yra dabar. Vien tai yra objektyvus kriterijus pamatyti, kiek medicina yra pažengusi.

Dar labai priklauso, kokie žmonės tave supa. Jeigu yra tokių, kurie tiesiog moka įtikinamai kalbėti, tai tuomet silpnos valios žmonės dar labiau palūžta. Taip ir gimsta vadinami „argumentai“. Pavyzdžiui, tau įtakos gali padaryti kokia gera draugė, kuri teigia, kad labai labai daug visko prisiskaitė, bet tada tu turi pagalvoti, kad nebūtinai tavo draugė yra teisi, ji gali būti suklaidinta ir nuklydusi į kažkokius neaiškius labirintus, nes jai buvo sunku gyvenime ir kažkaip ji turėjo pareikšti nepasitenkinimą tuo, kas ją supa. Taip, kaip žmonės patenka į sektas, kur praranda savo visus pinigus, taip jie patenka į antivakserių gretas, kur praranda kažkiek sąryšio su sveiku protu. Visais laikais buvo žmonių, kurie teigė, kad žemė nėra apvali.

– Ar būtumėte už privalomų skiepų įvedimą?

– Manau, kad būtų visai logiška. Mes dar nesame tokia brandi visuomenė, kad patys gerai suprastume, jog mūsų konkretūs veiksmai ir jų padariniai gali atsiliepti platesnei visuomenės daliai. Mes valstybę dar dažnai linkę matyti kaip priešą. Prisiminkim, kaip neseniai „mirksėdavom“ iš kitos pusės atriedančiam automobiliui, kad praneštume, jog kažkur kelyje stovi policininkas. Kas čia per absurdas? Nuo kada policininkai – visų bendri priešai? Nuo kada priešais yra gydytojai?

Šioje šalyje yra dalykų, kurie ateina ir ateis tik per laiką, ir to laiko kai kurioms sritims reikės visai nemažai. Ir gali būti, kad mums dar reikia tokių dalykų kaip „privaloma“, „neprivaloma“, „reikia“, „nereikia“.

Žinoma, geriausia būtų, jog nereikėtų rezonansinių atvejų tam, kad, pavyzdžiui, priimtume visus būtinus vaiko apsaugos įstatymus. Geriausia būtų, kad Stambulo konvencijai priimti nereikėtų užmuštų moterų. Taip pat nesinorėtų, kad žmonės mirtų nuo kokio kokliušo protrūkio tam, kad staiga visi suprastų, kad skiepytis reikia. Manau, kad privalomi skiepai tikrai nebūtų niekeno pažeidimas.

– Ar artimoje aplinkoje teko girdėti apie sunkesnes šalutines reakcijas po vakcinavimo?

– Neteko.

– Kaip manote, ar pakanka informacijos apie vakcinas iš pačių gydytojų?

– Manau, kad ties šiuo klausimu gydytojai galėtų padirbėti labiau. Kartais, kalbant apie papildomus skiepus, gydytojai, mano nuomone, bijo pristatinėti mokamas paslaugas, nes žino, kad kai kurie negali susimokėti, ir tada jaučiasi nepatogiai, nes mano, kad dabar pacientai juos „laikys plėšikais, į kurių kišenę viskas ir patenka“. O yra tokių, kurie apskritai būna nelabai linkę bendrauti su žmonėmis. Bet didesnė dalis gydytojų, net jei ir turi komunikacinių sunkumų, yra nuostabūs specialistai, ir mes turim nenustoti džiaugtis ir pasitikėti tiek medicinos progresu, tiek ir konkrečios šalies – Lietuvos – gydytojais. Covidas tai dar kartą patvirtino.

Šį ir kitus „Skiepų propaguotojų“ interviu rasite feisbuko puslapyje „Viskas apie vakcinas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų