Daugiau nei 70 proc. bambų buvo aptiktos vos 8 besikartojančios rūšys. Koks faktorius lemia, kokios bakterijų rūšys apsigyvens bambose, kol kas neaišku.
„Dažniausios bambos bakterijų rūšys priklauso gana siaurai evoliucijos šakai, o tai byloja, kad tos bakterijos išsiugdė gebėjimą ant žmogaus odos jaustis kaip namuose, – tvirtina Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkas Robas Dunnas. – Vis dėlto mes mėginame išsiaiškinti, kokios priežastys nulemia, kad bamboje apsigyvena ta, o ne kita bakterijų rūšis. Ieškojome sąsajų su lytimi, amžiumi, tautybe ir daugeliu kitų veiksnių – deja, nė vienas jų nėra statistiškai reikšmingas.“
R.Dunno vadovaujama tyrėjų grupė pastaruosius dvejus metus ištyrė daugiau kaip 500 bambų, tačiau galiausiai susitelkė tik į 60 tiriamųjų. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „PLoS One“.
„Žinome, kad be bambose gyvenančių mikrobų mūsų imunitetas funkcionuotų prasčiau, – pridūrė R.Dunnas. – Įdomu ir tai, kad mikroorganizmai bamboje privalo tam tikromis proporcijomis susimaišyti į tam tikrą „kokteilį“ – į konkrečią mikrobų ekosistemą. Tik tada imunitetas funkcionuos nepriekaištingai. Šis tyrimas yra neabejotinai svarbus žingsnis mėginant išsiaiškinti, kurios mikroorganizmų rūšys yra svarbiausios.“
Iš pirmo žvilgsnio beprotiška idėja pasidairyti po žmogaus bamboje vešančių mikrobų įvairovę kilo prieš porą metų, kai vienas baigiamojo kurso studentas šia idėja sudomino Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų bendruomenę – apie tai rašė ir „National geographic“.
„Bandomojo tyrimo metu netrukome pastebėti, kad bambose mikroorganizmų terpės smarkiai skiriasi, – pastebi tyrimo vadovas. – Skiriasi labiau nei tikėjomės. Mus tai suintrigavo, tad nusprendėme imtis rimtesnio, išsamesnio tyrimo.“
Savanorių tiriamųjų buvo paprašyta ilgais vatos krapštukais pasukioti po bambas maždaug tris kartus. Toliau mėginiai su bambų mikrobais buvo auginami specialioje taroje. Mikrokultūroms suvešėjus, jos būdavo fotografuojamos ir identifikuojamos specialiais tyrimų metodais.
Tyrimo metu buvo rasta iš viso 2 368 skirtingų filotipais pavadintų bakterijų rūšių. Tik aštuonios iš jų (jas tyrėjai pavadino „oligarchėmis“) buvo aptiktos daugelyje bambų (70 proc.). Šis aštuonetas, kurio gretose yra ir tokia mikrobų pasaulio garsenybė kaip stafilokokas, buvo ne tik dažniausiai sutinkamas, bet ir gausiausias – jis sudaro apie 50 proc. visos bambos ekosistemos. O vienoje bamboje vidutiniškai gyvena apie 67 bakterijų filotipai.
„Būtent todėl bamba niekuo nenusileidžia drėgniems atogrąžų miškams, – juokauja R.Dunnas. – Mintis, kad kai kurios mūsų kūno vietos primena džiungles, man atrodo nuostabi. Man tokia idėja yra prasminga ir kaip ekologui. Aš suprantu, kaip veikia tokia sistema ir kaip su ja elgtis toliau.“
Kitas tyrėjų žingsnis – išsiaiškinti, kodėl tam tikros bakterijų rūšys įsikuria ne visose, o tam tikrose bambose.
