Pasak tyrėjų, kelių, pastatų ir kitų statyboms panaudotų arba pagamintų medžiagų masė padvigubėja apytikriai kas 20 metų. Studijos autoriai nurodė, kad visos šios medžiagos dabar sveria apie 1,1 teratonos (1,1 trln. tonų).
Tęsiantis nepasotinamo gamtinių išteklių eikvojimo tendencijai, visa gyva biomasė – augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai – nuo žemės ūkio revoliucijos sumažėjo perpus ir dabar tesiekia vieną teratoną, sakoma studijoje.
Vertindami pasaulio biomasės ir žmogaus sukurtų medžiagų masės pokyčius nuo 1900 metų tyrėjai nustatė, kad XX amžiaus pradžioje žmogaus sukurtų objektų masė tesudarė 3 proc. visų gyvų organizmų masės.
Tačiau po Antrojo pasaulinio karo gamyba smarkiai suintensyvėjo ir pasiekė lygį, kai dabar per savaitę pagaminamų medžiagų masė prilygsta visų pasaulyje gyvenančių žmonių žmonių bendram svoriui.
2020 metai tikriausiai žymėjo momentą, kai žmogaus sukurtų medžiagų masė tapo didesnė negu gyvų organizmų masė, rašoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.
„Šis tyrimas pateikia savotišką mūsų planetos 2020 metais „didįjį paveikslą“, – sakė Izraelyje veikiančio Weizmanno (Veicmano) mokslų instituto Augalų ir aplinkos mokslų skyriaus profesorius Ronas Milo, studijos bendraautoris.
„Tikimės, kad kai šie gana pribloškiami skaičiai bus mums prieš akis, mes, kaip rūšis, galėsime prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.
Remdamiesi įvariais pramonės ir ekologiniais duomenimis studijos autoriai apskaičiavo, kad žmonija kasmet pagamina apie 30 gigatonų medžiagų.
Jeigu dabartinės gamybos augimo tendencijos išsilaikys, žmogaus sukurtų medžiagų svoris iki 2040 metų tikriausiai išaugs iki trijų teratonų.
Tuo pat metu bendra biomasė mažėja – daugiausiai dėl miškų naikinimo ir žemėnaudos pokyčių, atveriančių kelią intensyviam žemės ūkiui.
Didžiausia žmogaus sukurtų medžiagų masę sudaro pastatai ir keliai. Jos augimą smarkiai paspartino virtinė pokyčių statybų srityje, pavyzdžiui, nuo 6-ojo dešimtmečio vidurio pradėjus statyti daugiau betoninių, o ne mūrinių pastatų.
Pagrindinė studijos autorė Emily Elhacham naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis tyrimas leidžia geriau įsivaizduoti didžiulį žmonijos poveikį gamtai.
„Nebegalime neigti savo pagrindinio vaidmens gamtos pasaulyje, – sakė ji. – Jau esame itin svarbūs veikėjai, ir su tuo ateina bendra atsakomybė.“
