„Dažnai kartojama, kad vorų šilko gijos yra tvirtesnės už plieną, mes pamanėme, kad būtų įdomu pažiūrėti, ką tos gijos sugebėtų, jei būtų padidintos iki Žmogaus-voro kalibro, – teigia 21-erių fizikos studentas Alexas Stone‘as iš Lesterio universiteto. – Buvome nustebinti, paaiškėjo, kad fantastiniame filme su Žmogaus-voro šilko gijomis ir jų galimybėmis neperlenkta.“
A. Stone‘as su bendramoksliais apskaičiavo, kokios jėgos reikėtų sustabdyti keturis Niujorko metro vagonus, kuriais važiuotų beveik 1 tūkst. žmonių. Paaiškėjo, kad reikėtų 300 tūkst. niutonų (atsižvelgiant į visu greičiu skriejančio traukinio inerciją, taip pat laiką nuo to momento, kai traukinys paliečia šilko gijas iki to momento, kai jis visiškai sustoja).
Tada fizikos studentai apskaičiavo ir tokį traukinį sustabdyti galinčio tinklo tvirtumą. Paaiškėjo, kad Žmogaus-voro šilko tvirtumas turėtų būti beveik 500 megadžaulių kubiniam metrui. Būtent tokiu tvirtumu pasižymi Darvino vorų verpiamas šilkas, kuris net 10 kartų tvirtesnis už neperšaunamoje šarvuotėje naudojamą kevlarą.
Tyrėjų grupė paskelbė apskaičiavusi ir Žmogaus-voro tinklo kietumą (atsparumą spūdumui), kuris siekia 3,12 gigapaskalio. Darvino vorų šilko kietumas pesimistiškiausiu atveju svyruoja nuo 1,5 iki 12 gigapaskalių.
„Apibrėžus šiuos parametrus galima teigti, kad Žmogaus-voro tinklai yra proporcingai ekvivalentūs tikrų vorų tinklams (konkrečiai – kiek silpnesniems voro kryžiuočio tinklams), o savo tvirtumu labiau panašus net ir į tvirčiausias gijas audžiančių vorų rūšių šilką“, – rašoma tyrimo rezultatus pristatančiame studentų straipsnyje, kuris publikuotas Lesterio universiteto žurnale „Journal of Physics Special Topics“.
