Tūkstančius kartų lėtesnis pasaulis
30-mečių ir jaunesnių kartai, kuri gimė elektroninių laiškų, paieškos sistemų,
išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų pasaulyje, sunku įsivaizduoti, kad jų pasaulis vos prieš 27-erius metus neegzistavo.
Apie jį tuomet dar 30-metis CERN darbuotojas T.Berners-Lee pradėjo galvoti praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje. Lengva būtų pasakyti, kad tai buvo atsitiktinumas, tačiau šio žmogaus biografija rodo tikslingą ėjimą tikslo link. T.Berners-Lee gimė mokslininkų šeimoje, jo tėvai dirbo kurdami pirmąjį komercinį kompiuterį, todėl tai, ką kiti pamatė po dešimties metų, jis galėjo matyti kasdien. Jaunuolis pasirinko fizikos studijas – ir baigė Oksfordą 1976 m.
Jaunasis T.Berners-Lee toli nuo tėvų užsiėmimo nepabėgo – baigęs studijas tapo programinės įrangos inžinieriumi. Paklajojęs po kelias įmones, 1980 m. jis pradėjo dirbti Šveicarijoje esančiame tyrimų centre CERN. Pagrindinė bėda, su kuria tuo metu susidūrė tyrėjai, buvo informacijos dalinimasis ir sklaida. Reikėjo sukurti tinklą, kurio dalyviai galėtų tarpusavyje kaip galima greičiau keistis informacija.
T.Berners-Lee susitvarkė su iššūkiu – taip gimė šiandieninio interneto pirmtakas ENQUIRE. Deja, pirmasis kūdikis taip ir nepasiekė masinės auditorijos, tačiau jau po kelių metų dienos šviesą išvydęs Pasaulinis tinklas jau nebepasislėpė mokslininkų tyrimų centruose ir laboratorijose – 1989 m. CERN tapo didžiausiu naujojo komunikacijos tinklo mazgu ir taip gimė internetas.
Genialiai paprasta
T.Berners-Lee pratęsė tą liniją, kurią pradėjo Johannesas Gutenbergas, Alexanderas Bellas, Thomas Edisonas – jis padėjo žmonėms įveikti laiką ir atstumą. Tam sukūrė informacijos valdymo sistemą ir taisykles – ir stebukle, 1989 m. lapkritį pavyko užmegzti kontaktą tarp nutolusio kompiuterio naudotojo ir serverio, naudojant tinklą.
Interneto veikimo principas sąlyginai paprastas – tai ryšys, kuris naudoja komandų rinkinį (hipertekstą) dalintis ir skleisti informaciją. Hipertekstas sudaro bendravimo pagrindą internete.
Tam, kad galėtume bendrauti tarpusavyje ir su įrenginiais, reikalinga naršyklė. Pirmąją sukūrė pats interneto tėvas. Ji buvo gan primityvi ir nebuvo jokių paieškos sistemų, todėl kur kreiptis turėjai žinoti pats, t. y. tikslų adresą.
Išradimas ne tik suteikė naują greitį mūsų bendravimui, tačiau apjungė visas įmanomas komunikacijos formas: raides, vaizdą ir garsą, ko iki šiol nebuvo pavykę kitoms priemonėms. Jei manote, kad tai pabaiga, galvokite iš naujo – šiuo metu internetu paremtos technologijos pradeda diktuoti sąlygas pramonės šakoms: „Facebook“ – žiniasklaidai, „Uber“ – automobilių pramonei ir pervežimų verslui, „AnB“ – apgyvendinimo paslaugoms; „Revolt“ – bankų sektoriui. Taigi, virtualus pasaulis keičia mūsų realų ir tai daro tokiu greičiu, kad nežinia, kas bus po dešimties metų.
Nužudė vienas technologijas, prikėlė kitas
Kaip ir kiekviena technologija, internetas nužudė dalį pirmtakų, tačiau suteikė gyvybę kitoms. Pirmasis jo aukų sąraše buvo telegrafas. Dar prieš keliolika metų buvo populiarus anekdotas, kad Vladimiras Putinas pasveikino Baracką Obamą laimėjus prezidento rinkimus, nusiųsdamas jam telegramą.
Tačiau kitoms technologijoms internetas suteikė antrąjį kvėpavimą – tarkime radiją galite klausyti internetu, tam, kad žiūrėtum televiziją, nebūtina turėti televizorių. Telefonas iš pradžių atsikratė laido, o po to iš balso komunikatoriaus virto dar vienu interneto įrenginiu, nes vis daugiau gaunama ir siunčiama duomenų būtent juo.
Atsiradus socialiniams tinklams žmonės iš tiesų buvo susieti į vieną Tinklą – nors dar neturime vieningos sąmonės, tačiau bet jau galima bendrauti neįtikėtinai greitai, kas buvo neįsivaizduojama prieš keliolika metų ir šis greitis tik spartėja.
O kaip su T.Berners-Lee? Jis vis dar sėdi soste ir rūpinasi tolimesne interneto tinklo plėtra, nors jo titulų gaus primena viduramžio kunigaikščio, kuris ir pats nemažai padarė, ir protėviai nepavedė. Žurnalas „Time“ jį išrinko tarp svarbiausių XX a. žmonių – todėl galima pasakyti, kad tarp mūsų vaikšto gyva informacinio amžiaus legenda.