Moksliniame darbe, kurį šią savaitę publikavo recenzuojamas žurnalas „Proceedings of Royal Society B“, mokslininkai papasakojo, kaip atsekė penio kaulo evoliucinę istoriją. Atsirado šis kaulas ganėtinai seniai – kažkada tarp 145 ir 95 mln. metų iki mūsų laikų. Tai reiškia, kad bendras vėlyviausias visų primatų ir plėšrūnų protėvis tikrai turėjo penio kaulą.
Šimpanzės ir bonobo beždžionės jį ir iki šiol turi. Bet mus nuo šių gyvūnų skiria vienas svarbus bruožas: jie yra iš prigimties poligamiški. Tuo tarpu žmonės -dažniausiai ne. O dėl poligamiško elgesio gali būti svarbūs kuo dažnesni lytiniai santykiai.
Mokslininkai negali užtikrintai pasakyti, kokią funkciją atlieka penio kaulas. Viena teorija aiškina, kad jis suteikia patinams galimybę turėti daugiau lytinių santykių. Analizuodami penio kaulo evoliuciją per 27 gyvūnų kartas mokslininkai nustatė, kad poligaminėms rūšims būdingas storesnis kaulas nei monogaminėms. Tai taip pat palaiko idėją, kad kaulas reikalingas dažnesniems ar ilgesniems lytiniams santykiams.
Monogaminių rūšių patinai dažniausiai gali jaustis daugiau ar mažiau užtikrinti, kad jų patelės nepalaiko artimų santykių su kitais patinais. Tuo tarpu kai rūšies norma yra poligamija, viltis patelės ištikimybės nereikėtų. Vadinasi, atsiranda stipresnė konkurencija dėl genų perdavimo kitoms kartoms. Vadinasi, patinams tampa labai svarbu kuo dažniau santykiauti su savo patelėmis, kad DNR perdavimo tikimybė būtų didesnė.
