Augalai tikrai gali patirti panašų fenomeną, tačiau jis pasireiškia per infekcijas. Grybai, bakterijos, virusai ir zooparazitai – visi gali tapti augalų vėžio priežastimi. Pavyzdžiui, ąžuolų kamienuose bei šakose galima sutikti auglių, kuriuose veisiasi lervos.
Geros naujienos augalams yra tai, kad net turėdami polinkį į vėžinius susirgimus, pastarieji yra mažiau pažeidžiami jų poveikio nei gyvūnai. Augaliniai navikai nemetastazuoja. Tai nevyksta todėl, kad augalų ląstelės paprastai yra užfiksuotos tarpląstelinėje standžių sienelių medžiagoje ir negali migruoti. Net jeigu jos pradeda nevaldomai dalintis, susidaręs auglys išlieka vienoje vietoje, paprastai tik minimaliai paveikdamas augalo sveikatos būklę.
Grybai, bakterijos, virusai ir zooparazitai – visi gali tapti augalų vėžio priežastimi.
Kaip teigia Kalifornijos technologijos instituto augalų genetikos profesorius Elliotas Meyerowitzas, pasirodo augalai gauna ir nemažai naudos neturėdami gyvybiškai svarbių organų. Juk turėti smegenų auglį yra nieko gero, jeigu esi žmogus, tačiau būnant medžiu tai jau nėra taip blogai. Kad ir kurioje augalo dalyje navikas bebūtų, tą dalį galima pakeisti nauja.
E. Meyerowitzas nurodo ir kitą skirtumą tarp augalų bei gyvūnų onkologinių susirgimų. „Užuot išgydę augalo navikus operacijos ir chemoterapijos pagalba, mes juos paverstume tiesiog prastos kokybės kavos staliukais“, – juokauja jis.
