„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žmonėse aptiktas augalų virusas, kuris sutrikdo smegenų veiklą

Atlikdama eksperimentą grupė mokslininkų iš Johnso Hopkinso ir Nebraskos universitetų JAV nustatė šį tą netikėto – virusas, kuris, kaip manyta iki šiol, gali apkrėsti tik dumblius, buvo aptiktas pas žmones. Be to, virusas paveikė žmonių smegenyse vykstančius procesus – ypatingai jų gebėjimą apdoroti vizualinę informaciją.
Laboratorija
Laboratorija / 123rf nuotr.

Nusitaikė į kitą karalystę

Iki šiol mokslininkai manė, kad šis mikroorganizmas gali užkrėsti tik dumblius, o buvo rastas net 40 proc. tyrime dalyvavusių žmonių. Virusas, vadinamas ATCV – 1, gyvena žmonėse esančiuose organizmuose ir sugeba paveikti net mąstymo procesą, rašo „Businessinsider“.

Virusas yra vadinamas ATCV – 1 ir iki šiol laikytas chlorovirusu – virusu, kuris gali apkrėsti tik augalų karalystės narius. 

Žmoguje ir ant jo yra žymiai daugiau mikroorganizmų nei žmogaus ląstelių. Kartu su bakterijomis – trilijonais mikrobų – ant žmogaus kūno ir jame gyvena dar daugiau virusų. Mes žinome, kad dalis jų gali daryti įtakos mąstymui, jausmams ir netgi tam, kaip bendraujame su kitais.

„Mes kol kas tik pradedame sužinoti, ką gali padaryti šie organizmai, kuriuos mes nešiojamės su savimi“, – sako vienas tyrimo autorių profesorius Robertas Yolkenas iš Johnso Hopkinso universiteto.

Tyrime, kuris publikuotas spalio 27 dieną „Proceedings of the National Academy of Sciences“, su nedidele grupe žmonių – 33, buvo atlikti įvairaus pobūdžio testai. Dalies testų metu tirta žmonių psichinė sveikata.

Mokslininkai tai pat išvalė žmonių gerkles ir atliko genetinę analizę, nustatydami, kas jose buvo. Net 14 iš 33 žmonių pastebėti ATCV – 1 viruso genai.

Virusas yra vadinamas ATCV – 1 ir iki šiol laikytas chlorovirusu – virusu, kuris gali apkrėsti tik augalų karalystės narius. ATCV – 1 veikia dumblius ežeruose visame pasaulyje. Paprastai tokie virusai labai retai pereina iš vienos karalystės į kitą, o jeigu taip ir nutinka, virusas pereina į bestuburių, o ne gyvūnų karalystę.

Neištirtas virusų pasaulis

Įdomiausia tai, kad ATCV – 1 turintys žmonės vizualiai informaciją apdorojo maždaug dešimtadaliu lėčiau nei neturintys viruso. Šio skirtumo negalima paaiškinti remiantis jokiais kitais faktoriais.

Po šešių savaičių atlikus eksperimentus su pelėmis nustatyta, kad grupė pelių su ATCV – 1 užtruko dešimtadaliu ilgiau, kol rado kelią iš labirinto

Specifinių vizualinės informacijos apdorojimo testų metu žmonės piešė linijas ir jungė išsibarsčiusius skaičiukus. Pastebėtam kad virusą turintiems žmonės taip pat sunkiau sekėsi ir išlaikyti dėmesį.

Kad patikrintų, ar mokslininkų tiriama grupė skiriasi nuo bendros gyventojų populiacijos, mokslininkai atrinko dar 59 žmones (iš viso – 92), iš kurių virusą turėjo 26 ( iš viso 40) – maždaug tokia pat procentinė dalis, kaip ir pirmojoje grupėje.

Vėliau mokslininkai virusu apkrėtė peles, kad įsitikintų, jog virusas, o ne kas kitas yra kaltas dėl tokių rezultatų.

Po šešių savaičių atlikus eksperimentus su pelėmis nustatyta, kad grupė pelių su ATCV – 1 užtruko dešimtadaliu ilgiau, kol rado kelią iš labirinto, ir maždaug penktadaliu daugiau laiko praleisdavo naujose vietose.

Apkrėstose pelėse taip pat buvo aptikta ir 1,3 tūkst. pakitusių genų, kurie siejami su mokymusi ir atmintimi. Tyrėjai pelių smegenyse tiksliai pastebėjo todėl, kad jas nuodugniai išanalizavo prieš ir po apkrėtimo virusu. Iš tyrimų galima daryti prielaidą, kad panašų poveikį virusas turi ir žmonių genams, nors tiksliai neaišku, kaip virusas veikia žmonių genus.

Mokslininkai pateikė naujos ir stulbinančios informacijos, tačiau tyrimas nėra pakankamai išsamus ir kyla dar daug klausimų.

Vienas jų – visa ištirtų žmonių grupė buvo iš Baltimorės, taigi kol kas neaišku, ar šis organizmas galėtų būti aptiktas ir kitose gyventojų populiacijose. Be to, 92 žmonės net ir visoje Baltimorėje yra labai maža dalis.

Tyrimas, pasak mokslininkų, parodo, kokią didelę ir iki šiol neįvertintą įtaką virusai turi žmonėms.

„Yra vis daugiau tyrimų, kurie parodo, jog mikroorganizmai turi mums didesnės įtakos negu kas nors kada nors galėjo pamanyti“, – rašo vyriausiasis tyrimo autorius Jamesas Van Ettenas iš Nebraskos universiteto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs