Šis ginčas užvirė, kai „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas tviteryje uždavė retorinį klausimą: „Ar kas nors matė Web 3.0? Aš jo nerandu.“ Į tai buvęs „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey atsakė: „Kažkur tarp a ir z.
Nors J.Dorsey išsamiau nepaaiškino savo žinutės prasmės, jis aiškiai užsiminė apie ateities interneto sąsajas su blokų grandinės technologijomis ir apie vieno žymiausių Silicio slėnyje rizikos kapitalo fondų „Andreesen Horowitz“ investuojamas milijardines sumas į blokų grandinės technologijų projektus.
Kas gi yra tas Web 3.0?
Web 3.0 yra dažnai vartojama, tačiau gana miglota sąvoka, siejama su utopine decentralizuoto interneto vizija ir naujomis galimybėmis, kurias gali atverti sparčiai tobulėjančios blokų grandinės technologijos.
Nenuostabu, kad interneto ateitis sukelia tiek daug diskusijų ir nesutarimų. Įstatymų leidėjai ir vartotojai kasdien susiduria su šiuolaikinių technologijų milžinų, kuriančių skaitmenines platformas ir valdančių dideles duomenų apimtis, veiklos padariniais. Tuo tarpu daugelis technologijų vizionierių, inovacijų kūrėjų ir rizikos kapitalo įmonių skiria vis daugiau dėmesio blokų grandinės technologijoms, kurios, jų manymu, turėtų nulemti, kaip informacija ir ištekliai bus naudojami ateityje.
Minėta diskusija tarp žinomų naujųjų technologijų kūrėjų taip pat atskleidė įdomią nuomonę – tai, kad būtent blokų grandinės technologijos bus kitos kartos interneto (Web 3.0) pagrindas. Įtakingiausi rizikos kapitalo fondai tiki, kad didelio našumo programuojamos blokų grandinės technologijos padarys decentralizuoto interneto plėtrą daug spartesnę.
Blokų grandinės technologijos vis labiau plinta finansinių mokėjimo priemonių ir kūrybinių industrijų srityse (pvz., Bitcoin ir NFT). Tikėtina, kad šios technologijos pasiūlys vertingų sprendimų ekonomikos ir kitiems sektoriams.
Web 3.0 yra daugiau nei tik blokų grandinės
Vienas iš „Andreesen Horowitz“ partnerių Packy McCormickas pasiūlė štai tokį Web 3.0 apibrėžimą: ,,Tai – kūrėjams ir vartotojams priklausantis internetas, palaikomas skaitmeninių žetonų.“ Vadovaujantis šia nuomone, blokų grandinės technologija sukurti skaitmeniniai žetonai yra laikomi esminiu šios besikuriančios infrastruktūros elementu.
Vis dėlto, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, verta pasvarstyti: ar Web 3.0 turėtų būti visuomet tapatinamas su blokų grandinėmis, kaip šiuo metu siūlo technologijų kūrėjų bendruomenėje vyraujanti nuomonė?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl internetas yra toks galingas išradimas – tai, kad jis yra pagrįstas programine įranga, kurią naudojant galima kurti naujus tinklus ir platformas. Web 1.0 ir Web 2.0 nebuvo susieti su jokia konkrečia technologija, o tik su tinklo ryšio protokolų rinkiniais. Ankstyvosiomis interneto dienomis (Web 1.0) žmonės galėjo naršyti internete ir skaityti. Dabartinis internetas (Web 2.0) suteikia plačias galimybes skaityti ir rašyti (pvz., pasitelkiant tokius socialinio bendravimo tinklus kaip feisbukas). Kai kurie technologijų ekspertai į Web 3.0 žvelgia kaip į tinklą, kur kiekvienas individas ne tik galės skaityti ir rašyti, bet ir turės nuosavybės teisę į kuriamą skaitmeninį turinį ir turinį.
Blokų grandinės technologijų entuziastai neretai pabrėžia kriptotechnologijų potencialą pateikti sprendimus, užtikrinsiančius skaitmeninių objektų nuosavybės apsaugą. Iš tikrųjų blokų grandinės technologijos gali būti taikomos sekti nuosavybės objektų panaudojimą ir nustatyti, kam konkretus skaitmeninis turtas priklauso. Tačiau net jei šios technologijos ir gali padėti sukurti veiksmingą skaitmeninio turto registravimo sistemą, tai dar nereiškia, kad blokų grandinės technologija turėtų būti sutapatinama su Web 3.0.
Decentralizacijos procesai vyksta ir už blokų grandinės ribų
Duomenys yra laikomi XXI a. auksu, o decentralizacija – vienu iš reikšmingiausių pokyčių, šiuo metu vykstančių skaitmeninėje erdvėje. Įstatymų leidėjai, valdžios institucijos, vartotojai ir visa technologijų pramonė yra susirūpinę dėl duomenų galios, sutelktos penkių technologijų milžinų („Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“ ir „Microsoft“) rankose.
Pabandykime įsivaizduoti pasaulį po penkerių metų: nejaugi jame ir toliau dominuos tie patys technologijų milžinai?
Šiuo metu tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus dalyviai ieško alternatyvių metodų, kurie padėtų apeiti vienpusius technologijų milžinų keliamus reikalavimus ir būtų labiau orientuoti į individualius vartotojus, jų poreikius ir interesus.
Tokį penkių technologijų milžinų dominavimą sumažinti vien tik teisinio reguliavimo priemonėmis yra tiesiog neįmanoma. Laimei, technologijų pažanga – ne tik blokų grandinės technologijos, bet ir, pvz., sparčiai tobulėjanti debesų kompiuterija, mašininis mokymasis, įgaliotoji infrastruktūra (angl. edge computing), diferencijuotasis privatumas ir dirbtinis intelektas – akivaizdžiai pereina prie labiau decentralizuotų sprendimų.
Į vartotoją orientuotas duomenų modelis (angl. user-centric / user-held data model) – tai vienas iš daug dėmesio susilaukiančių sprendimų, darančių įtaką asmeninių duomenų panaudojimui skaitmeninėje erdvėje. Beveik kiekvienas žmogus dabar turi ne tik išmanųjį telefoną, bet iš išmanųjį laikrodį ar kitus prietaisus, matuojančius per dieną nueitus žingsnius, širdies ritmą, poilsio valandas, gliukozės kiekį kraujyje ir t. t. Neretai kyla klausimas: kam priklauso šie duomenys? Išmaniųjų prietaisų kūrėjams ar vartotojams?
Naujos decentralizuotų duomenų panaudojimo perspektyvos
Į vartotoją orientuotoje duomenų ekosistemoje kiekvienas žmogus savo duomenis kaupia asmeniniame „duomenų debesyje“. Asmeninių duomenų šaltiniai gali būti patys įvairiausi: informacija, kurią fiksuoja išmaniuosiuose prietaisuose įdiegti sensoriai, žmogaus naršymo internete istorijos, socialinėse platformose generuojami duomenys ar bet kokio kito pobūdžio informacija (pvz., įrašai medicininėse kortelėse, paveldėjimo dokumentai ir t. t.). Asmeninių duomenų debesis gali būti suprantamas kaip asmens debesies aplankas su iš anksto įdiegtu programinės įrangos robotu, kuris suvienodina duomenis ir padaro juos suprantamus paprastam vartotojui.
Vartotojas gali parsisiųsti įvairias programėles (angl. applications) į savo asmeninių duomenų debesį. Tokios ,,superprogramėlės“ padeda žmonėms gauti vertę iš savo pačių sugeneruotų duomenų ir panaudoti juos pagal savo pačių interesus ir poreikius. Parsisiųstos programėlės veikia vietoje, t. y. duomenys yra apdorojami ir niekada nepalieka asmens duomenų debesies, tad vertingi asmeniniai duomenys lieka prieinami tik vartotojui.
Šio į vartotoją orientuoto duomenų panaudojimo modelio atsiradimas gali būti vertinamas kaip natūralus procesas. Jį paskatino pažanga debesų kompiuterijos, įgaliotosios infrastruktūros, mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto ir kitose technologijų srityse. Kitaip tariant, į vartotoją orientuotas duomenų modelis yra tarsi lygiarangių (angl. peer-to-peer) debesis, skirtas decentralizuoti duomenų rinkimą ir naudojimą kiekvieno žmogaus asmeniniame debesyje.
Su asmens sveikata susijusių duomenų panaudojimas
Kuriamos informacijos kiekis pasaulyje kasdien didėja, technologijos sparčiai tobulėja, vis atsiranda naujo pobūdžio informaciją generuojančių jutiklių. Todėl labai tikėtina, kad po penkerių metų duomenų pasaulyje įvyks reikšmingas perversmas, ir mažai tikėtina, kad jame tebedominuos tie patys jau minėti technologijų milžinai.
Į vartotoją orientuotas duomenų panaudojimo modelis atveria neaprėpiamas galimybes siekiant pagerinti žmonių sveikatos būklę ir savijautą ir šiuos jautrius duomenis saugoti asmeninėje duomenų talpykloje.
Šiuo metu pasaulio sveikatos apsaugos sistemos dėl pandemijos išgyvena didžiulį perversmą. Pagreitį įgauna nuotolinio gydymo (telemedicinos) pritaikymas, o išmanieji prietaisai leidžia žmonėms patiems stebėti savo sveikatos būklę. COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasirodė nemažai tyrimų, kai išmanieji laikrodžiai ir širdies ritmą matuojantys prietaisai (pvz., „Oura“ žiedas) buvo naudojami siekiant nustatyti pirmuosius COVID-19 ligos simptomus.
Prie savo asmeninio duomenų debesies žmogus gali pridėti ir kitus su sveikata susijusius duomenis (pvz., ankstesnių susirgimų istoriją, pastovius gliukozės kraujyje rodmenis). Tokių duomenų turėjimas ,,po ranka“ gerokai palengvintų kasdienybę, padėtų sekti savo sveikatos būklę ir geriau nustatyti diagnozę atsižvelgiant į prietaisų surinktą ir išsaugotą informaciją. Didžiausias proveržis laukiamas tuomet, kai bus galima susieti išmaniųjų prietaisų surinktus duomenis (pvz., žmogaus širdies ritmo svyravymus) su kitais paraleliai vykstančius pokyčius įprasminančiais duomenimis (pvz., fiziniu aktyvumu, kūno ir aplinkos oro temperatūra, miego trukme, patirtu stresu ir kt.).
Asmens duomenų panaudojimas darbovietėje
COVID-19 ne tik pareikalavo pertvarkyti sveikatos sistemą, bet ir įnešė daug pokyčių į kasdienį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, dabar norėdami patekti į polikliniką turime pasimatuoti temperatūrą, norėdami apsipirkti ar tiesiog ateiti į savo darbo vietą – pateikti galimybių pasą ar jį atitinkantį dokumentą su visais asmeniniais duomenimis. Žmonės beveik neturi jokių galimybių kontroliuoti, kur ši surinkta asmeninė informacija yra saugoma ir kokiais tikslais ji yra panaudojama.
Darbovietėse taip pat pagausėjo atvejų, kai darbdaviai ima rūpintis savo darbuotojų emocine ir fizine būsena. Pavyzdžiui, ligoninių vadovai nori žinoti apie ligoninės gydytojų, kito personalo darbo krūvį ir savijautą. Transporto sektoriuje dirbančių vairuotojų savijauta taip pat yra svarbi siekiant užtikrinti keleivių saugumą. Tačiau prieš kelerius metus įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustatė ganėtinai griežtus su asmeninės informacijos rinkimu susijusius reikalavimus, be to, ir patys darbuotojai ne visuomet yra linkę dalytis tokiais duomenimis su darbdaviais.
Į vartotoją orientuotoje duomenų ekosistemoje galima nesunkiai sukurti visų ekosistemos dalyvių interesus atitinkančius sprendimus (programėles). Pavyzdžiui, transporto paslaugų bendrovei darbuotojas periodiškai gali siųsti automatizuotas žinutes su iš dalies užslaptinta informacija. Jei vairuotojas praėjusią naktį miegojo bent šešias valandas ir jo kūno temperatūra pabudus yra normali, darbdaviui siunčiamas žalios spalvos signalas, o jei temperatūra viršija nustatytą normą – raudonos. Darbuotojai patenkinti, nes visi duomenys apdorojami kiekvieno darbuotojo asmeniniame debesyje, o darbdaviams nebereikia patirti rizikos, susijusios su asmens duomenų saugojimu.
Web 3.0 turi būti patogus vartotojui
Silicio slėnyje veikiančių rizikos kapitalo fondų vadovai dažnai mėgsta pabrėžti, kad patys šviesiausi pasaulio protai dirba prie Web 3.0 projektų, dėl to galime tikėtis, kad ateityje turėsime daug geresnį internetą. Vis dėlto J.Dorsey išreikštas susirūpinimas, kad Web 3.0 nesusitelktų į kelių rinkos žaidėjų rankas, išlieka kaip niekada aktualus.
Vartotojų požiūriu vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos privalo įveikti naujųjų technologijų kūrėjai, yra patogumas naudoti. Dabar vyraujantis modelis, kai didžiausia našta išsiaiškinti apie įmonių duomenų naudojimą perkeliama vartotojams ant pečių, yra ne tik neteisingas, bet ir nepraktiškas (kiek reikia kantrybės spaudžiant sutikimus dėl slapukų!). Tačiau tokie patys iššūkiai laukia ir blokų grandinės sprendimų, kur užšifruotų slaptažodžių sistema dar painesnė.
Vis dėlto dabartinės technologinių inovacijų tendencijos leidžia manyti, kad kiekvienas iš mūsų turėsime galimybę kaupti savo pačių generuojamus duomenis asmeniniuose debesyse. Pirmieji asmeninių duomenų debesų panaudojimo prototipai jau yra sukurti ir veikia. Bet tai – tik pačių įdomiausių pokyčių pradžia: asmeninių duomenų kaupimas decentralizuotuose debesyse yra viena iš būtinų prielaidų tam, kad būtų kuriamas kiekvieno žmogaus poreikius ir interesus atitinkantis dirbtinis intelektas.
Pagrindiniai Web 3.0 principai jau žinomi: skaityti, rašyti ir turėti tai, kas man priklauso skaitmenine forma. Bet svarbiausia – einant sudėtingu technologinių inovacijų keliu neužmiršti būtinybės kurti sąžiningesnį ir teisingesnį internetą, kad vienų centralizuotų galių nepakeistų kitos.
