„US 708“ yra labai neįprasta – tai yra pirma atrasta žvaigždė, kurią iš galaktikos išsviedė ne juodoji bedugnė. Naujausi tyrimai byloja, kad šios žvaigždės gyvenimas – labai keistas ir chaotiškas.
Mūsų Saulė ir milijonai kitų Paukščių Tako žvaigždžių neaprėpiamu būriu skrieja aplink galaktikos centrą – supermasyvią juodąją bedugnę. Saulė aplink ją skrieja maždaug 200 km/s arba 720 tūkst. km/val. greičiu.
Tačiau egzistuoja ir vadinamosios hipergreitosios žvaigždės. Jos skrieja taip greitai, kad to greičio pakanka įveikti galaktikos gravitaciją. Greičiausia tokio tipo žvaigždė yra pasiekusi maždaug 2 mln. km/val. greitį. O štai „US 708“ skrieja – dėmesio! – net 43 mln. km/val. greičiu.
„Tai daugybę kartų greičiau, nei turėtų būti, – pripažįsta ESO (European Southern Observatory) tyrėjas ir tyrimo bendraautorius Stephanas Geieris. Jis su kolegomis „US 708“ identifikavo 2005 m. Naujausio tyrimo metu tyrėjų kolektyvas žvaigždės greitį įvertino iš naujo – remdamiesi naujausiais ir archyviniais duomenimis. Jie atskleidė, kad šią žvaigždę įgreitino ne supermasyvi juodoji bedugnė galaktikos centre, o kažkas kita.
Nutrūko nuo grandinės
Labiausiai tikėtina, kad prieš pradėdama rekordinio greičio odisėją, „US 708“ skriejo aplink kitą žvaigždę. Manoma, kad šis žvaigždžių tandemas vienas aplink kitą skriejo labai greitai ir labai nedideliu atstumu vienas nuo kito. Kai „US 708“ kompanionė užbaigė savo egzistenciją supernovos sprogimu, „US 708“ staiga nutrūko nuo gravitacijos saito ir iš inercijos didžiuliu greičiu pasileido lauk iš galaktikos.
Nejaugi šviesulį taip „stumtelėjo“ galingas supernovos sprogimas?
Neįprastas žvaigždės gyvenimas
Mokslininkai neturi galimybės pažvelgti į tą žvaigždės gyvenimo etapą, kai ji dar neskriejo nutrūktgalvišku greičiu. Vis dėlto šį tą galima išsiaiškinti iš fizinių „US 708“ charakteristikų ir dabartinio jos elgesio.
Greitis – ne vienintelis parametras, kuriuo „US 708“ išsiskiria iš hipergreitųjų žvaigždžių bendruomenės. Iki 2014 m. atrastos hipergreitosios būdavo pagrindinės sekos žvaigždės, panašios į mūsų Saulę. Šių metų pradžioje buvo atrasta grupė gerokai didesnių hipergreitųjų žvaigždžių (jos kildinamos taipogi iš centrinio galaktikos regiono). „US 708“, beje, nėra pagrindinės sekos žvaigždė. Bet ji ir nedidelė. Ji – vadinamoji karštoji subnykštukė.
Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad, ko gero, „US 708“ prieš tai skriejo aplink baltąją nykštukę-kanibalę, kuri, paprastai kalbant, nesivaržydama nusiurbinėjo vandenilio sluoksnius nuo raudonosios milžinės.
Kaip galima numanyti iš pavadinimo, karštosios subnykštukės yra mažos, bet labai karštos žvaigždės. Iš tokios temperatūros galima spręsti, kad kadaise jos buvo gerokai masyvesnės. „US 708“ masė dabar siekia tik apie 0,5 Saulės masės, tačiau mokslininkai mano, kad kadaise ji buvo raudonoji milžinė, kurios masė Saulės masę viršijo 2-3 kartus. Ar galėjo būti taip, kad išorinius šios milžinės sluoksnius nupūtė minėtas supernovos sprogimas, ir iš milžinės liko gerokai mažesnė subnykštukė, kurią sudaro daugiausia helis?
Baltoji nykštukė-kanibalė ir jos žūtis
Kuo toliau, tuo įdomiau. Pasirodo, kad viskas vyko visiškai kitaip. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad, ko gero, „US 708“ prieš tai skriejo aplink baltąją nykštukę-kanibalę, kuri, paprastai kalbant, nesivaržydama nusiurbinėjo vandenilio sluoksnius nuo raudonosios milžinės. Galiausiai, kai vandenilis baigėsi, baltoji nykštukė pradėjo siurbti savo kompanionės helį.
Kai baltoji kanibalė prisisiurbė per daug šios medžiagos, jos paviršiuje susiformavo storas karštų helio dujų sluoksnis, kuriame, nieko keisto, prasidėjo termobranduolinė reakcija. Manoma, kad tokia baltosios nykštukės sandara ir helio degimas inicijavo žvaigždės branduolyje buvusių anglies atomų degimą, todėl žvaigždė sprogo. Sprogo 1a tipo supernovos sprogimu.
„Iš baltosios nykštukės neliko visiškai nieko“, – sakė S. Geieris.
Nelikus gravitacijos saitais prilaikančios baltosios nykštukės, žvaigždė „US 708“ beprotišku greičiu išskriejo į tarpgalaktinę kelionę. Supernovos sprogimas greičio šiai žvaigždei pridėjo labai nežymiai – pagrindinį impulsą suteikė gravitacinės atsvaros nebebuvimas.
„Ko gero, tai yra viena dramatiškiausių žvaigždės gyvenimo istorijų, kokia tik žinoma mokslui, – pridūrė tyrimo bendraautorius. – Tai žvaigždei teko daug ištverti.“
