Tarptautinė mokslininkų komanda nustebo žvaigždžių spiečiuje „Messier 22“ (M22) pastebėjusi dvi juodąsias skyles, kurių kiekviena maždaug 10–20 kartų masyvesnė nei mūsų Saulė, skelbiama žurnale „Nature“.
Šis radinys verčia abejoti didžiąja dalimi žinių apie kamuolinius žvaigždžių spiečius, kurių amžius vidutiniškai siekia 10 mlrd. metų ir kuriuose yra maždaug milijonas žvaigždžių.
Teoretikai manė, kad kamuoliniame spiečiuje gali egzistuoti ne daugiau kaip viena medžiagą siurbianti juodoji skylė. Mūsų Paukščių Tako galaktikoje priskaičiuojama dešimtys kamuolinių spiečių.
„Mes spiečiaus viduryje ieškojome vienos didelės juodosios skylės, bet vietoj to radome dvi mažesnes juodąsias skyles, esančias šiek tiek toliau nuo centro“, – teigė tyrimo bendraautorius Jamesas Miller-Jonesas iš Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro.
„Tai reiškia, kad reikia patobulinti visą teoriją ir simuliacijas“, – pridūrė jis.
Spiečių evoliucijos simuliacijos parodė, kad dauguma juodųjų skylių sukuriamos ankstyvuoju spiečiaus gyvavimo laikotarpiu.
Mokslininkai buvo įsitikinę, kad juodosios skylės leidžiasi spiečiaus vidurio link, kur pradeda gravitacinį „šokį“ – kai dauguma jų iš spiečiaus išsviedžiamos ir lieka tik viena.
Tačiau tyrėjai, įvertinę rentgeno, radijo, optines ir infraraudonąsias M22 nuotraukas, linkę daryti išvadą, kad du pastebėti objektai iš tiesų yra juodosios skylės.
Juodosios skylės yra labai tankūs erdvėlaikio regionai, kur gravitacinė jėga tokia stipri, kad nuo jos nepasprunka net šviesa. Jas tyrinėjantys mokslininkai taip tikisi daugiau sužinoti apie galaktikų evoliuciją.
Juodoji skylė lieka suirus masyviai žvaigždei.
Komentuodamas tyrimą, Stefanas Umbreitas iš Šiaurės vakarų universiteto Ilinojuje astrofizikos centro rašė, kad komandos pateikiama duomenų interpretacija yra labai „įtikinanti“.
M22 atrasta juodųjų skylių pora yra pirmoji, aptikta kamuoliniame mūsų galaktikos spiečiuje. M22 yra maždaug už 10 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.
„M22 gali būti apie 100 juodųjų skylių, tačiau mes jų negalime aptikti, jei jos aktyviai nesimaitina netoliese esančiomis žvaigždėmis“, – pranešime teigia J.Miller-Jonesas.
Juodosios skylės paprastai ramiai nepastebimos tūno galaktikų centre, tačiau retkarčiais jas galima susekti pagal jų surytų per daug prisiartinusių žvaigždžių likučius.
