Populiariausia – nebūtinai geriausia
Bandant išsiaiškinti, kas labiausiai motyvuoja darbuotojus, yra atlikta daugybė tyrimų, kurių rezultatai teigia absoliučią materialaus atlyginimo, kaip geriausio paskatinimo hegemoniją. Vadovų paieškos kompanijai „Search Group Vilnius“ vadovaujantis Šarūnas Dyburis mano, jog aklai pasikliauti tokiais rezultatais ir rinktis vien populiariausiu laikomą motyvacijos būdą nereikėtų. „Idealu, kai kompanijos atsižvelgia konkretaus darbuotojo poreikius ir paskatinimo būdą pritaiko pagal tai, kas labiausiai motyvuoja kiekvieną žmogų individualiai. Vienam tai gali būti didesnis atlyginimas, kitam – kuro išlaidų dengimas, sporto klubas, kompetencijų tobulinimo kursų kompensacija“, – teigia pašnekovas, papasakodamas, jog jam teko susidurti su kompanijomis, įvardijusiomis tam tikrą sumą darbuotojų motyvavimo tikslams, už kurią šie gali pasirinkti labiausiai tenkinantį paskatinimo būdą.
„Darbuotojų lojalumo skatinimas finansuojant jų studijas yra ilgalaikio požiūrio klausimas, – sako Š.Dyburis. – Tokiu būdu kyla darbuotojo kvalifikacija, žmogus jaučiasi vertinamas, nes kompanija į jį investuoja. Tai padeda ir įmonėms sukurti tampresnį ryšį su žmogumi, mat dažnu atveju darbuotojas, kurio studijas apmoka darbdavys, už tai įsipareigoja tam tikrą laiką atidirbti. Tad kompanija gali būti užtikrinta, jog turės pastovų darbuotoją“, – privalumus vardija Šarūnas Dyburis.
Šis darbuotojų lojalumo skatinimo būdas yra itin naudingas dviem atvejais: kuomet norima „užsiauginti“ perspektyvų, jauną darbuotoją arba kai darbuotojas turi galimybę kilti karjeros laiptais, tačiau jam trūksta tam tikrų gilesnių žinių. „Didžiosios įmonės, tokios kaip bankai, audito kompanijos, ypač tarptautinės, turi karjeros planus, kuriuose numatyta darbuotojų pareigų dinamika. Tam, kad žmogus kilų pareigose, gautų didesnį atlyginimą, jam reikalinga aukštesnė kvalifikacija, tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje. Tokiais atvejais tai yra viena iš naudingiausių sistemų darbuotojui ir kompanijai“, – teigia pašnekovas.
Reikalingi apgalvoti sprendimai
Prakalbus apie darbdavio finansuojamų studijų ypatumus, sąlygas bei svarbiausius sprendimus, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos absolventas Šarūnas Dyburis teigia manantis, jog darbdavys turėtų įvertinti, kiek studijos atitinka rinkos poreikius, yra šiuolaikiškos kiek teorija atitinka praktiką. „Valstybiniuose universitetuose studijų programos dažnai nėra adaptuojamos pagal rinkos poreikius“, – teigia pašnekovas, dėdamas pliusą nevalstybinių verslo mokyklų, universitetų naudai.
Š.Dyburio nuomone išsilavinimas neturėtų būti tik formalumas, motyvuojantis darbuotoją, bet nešti naudą kompanijai, tad norint, kad nesuprastėtų darbo rezultatai, renkantis studijų vietą reikėtų įvertinti jų galimybę derintu su darbu,. „Mano nuomone magistro studijos ir dieninės studijos yra nesuderinamas dalykas. Apskritai, į magistro studijas žmogus turėtų eiti ne iškart po bakalauro, o dirbantis ir mažiausiai po dviejų, trijų metų darbo rinkoje, tam, kad studijuodamas gilintų tiek teorines, tiek praktines savo žinias. Štai todėl mokslus turėtų būti įmanoma suderinti su darbu“, – kalba pašnekovas. – Dažniausiai finansuojamos magistro studijos yra pritaikytos dirbantiems žmonėms ir nelabai trukdo darbui. Tačiau, jei jau kompanija nusprendžia finansuoti studijas, turi sudaryti visas sąlygas tai daryti pilnavertiškai, numatant ir poreikį „paaukoti“ keletą darbo valandų“, – tęsia Š.Dyburis.
Nors šis darbuotojų lojalumo skatinimo būdas turi daug privalumų ir pranašumų prieš kitus, pašnekovas pastebi, jog Lietuvoje tai anaip tol nėra įprasta praktika ir tikrai yra kur tobulėti. „Įmonių vadovai paprastai žodžiu paskatina darbuotojo iniciatyvą tobulėti, sudaro sąlygas studijuoti, tačiau nesiima finansuoti studijų. Dažniau tai daro didžiosios vakarų kapitalo kompanijos“, – apie retai Lietuvos įmonėse taikomą metodą kalba Š.Dyburis. „Mūsų pačių bendrovėje tokio lojalumo skatinimo pavyzdžių nėra, bet tik todėl, kad mūsų nedaug ir visi turime magistro laipsnius ir toliau nėra kur, tik moksliniai laipsniai“, – šypteli vyras, pakartodamas, jog tokiu būdu skatinti darbuotojus yra labai pravartu, visų pirma – pačiai įmonei, nes kyla darbuotojo kvalifikacija, jis įgyja naujų žinių, gebėjimų, kuriuos, įsipareigojęs atidirbti tam tikrą laiką, jis panaudos būtent toje kompanijoje.
