Mainų programų įvairovė
Kalbant apie tarptautines studijas, dažniausiai akcentuojama „Erasmus“ studentų mainų programa, tačiau pasirinkimas yra tikrai platesnis. Kaip papasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro direktorius Vytautas Ledakas, dar galima rinktis dvišalės ar dvigubo diplomo sutarties tarptautinių studijų variantus, nereiktų pamiršti ir galimybės gauti valstybinę stipendiją dalinėms studijoms įvairiose užsienio šalyse.
 |
| VU TVM nuotr./Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro direktorius Vytautas Ledakas. |
Dvišalė sutartis – susitarimas tarp dviejų universitetų, jog nemokėdami mokesčių už studijas jie studijuos semestrą ar du, o jų diplomo priedėlyje bus nurodyta ši studijų patirtis. Tuo tarpu dėl dvigubo diplomo sutarties, studentai turi galimybę gauti du diplomus. „Pavyzdžiui, mes turime sutartį su Marselio Euromed Management universitetu Prancūzijoje. Suderinus programas, pastudijavus abiejuose universitetuose po pusę studijų laiko, gaunami abiejų aukštųjų mokyklų diplomai“, – pasakoja V. Ledakas.
Tačiau daug kam žinoma ir tarp studentų populiariausia yra „Erasmus“ mainų programa, kuria pasinaudoti turi galimybę visi studentai po pirmo kurso. Pretenduojantys studentai turi galimybę gauti „Erasmus“ stipendiją vienam semestrui, kurios dydis yra nuo 350 iki 550 eurų per mėnesį. Stipendiją gauna kas antras, kas trečias norintis išvažiuoti studentas. „Mes patys visuomet turime daugiau norinčių, nei yra galimybė finansuoti. Tačiau kiti pažangūs studentai gali vykti su vadinama nuline stipendija“, – sako pašnekovas, papasakodamas apie tai, jog Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje teko turėti studentę, kuri po pirmo kurso TVM studijavo Prancūzijoje, Vokietijoje ir Malaizijoje (dvejose jų – už savo lėšas).
Optimistiškai nuteikiantys rodikliai
Kaip papasakoja Vytautas Ledakas, anksčiau Švietimo mainų paramos fondas, koordinuojantis mainų programas Lietuvoje, reitinguodavo šalies aukštąsias mokyklas pagal siųstinų, išsiųstų studentų ir dėstytojų skaičių, jų pasiekimus užsienio universitetuose. „VU TVM šiuose reitinguose dažnai pirmaudavo. Paskutinį kartą reitingai buvo atlikti 2009/10 m.m., tuomet užėmėme pirmąją vietą šalies aukštųjų mokyklų tarpe“, – džiaugiasi V. Ledakas.
Paklaustas, kur yra tokios sėkmės paslaptis, V. Ledakas teigia manantis, jog tai yra Tarptautinio verslo studijų programa anglų kalba, nuo pat pirmo kurso praktikuojama jau penkerius metus. „Tai padeda studentams atsikratyti baimių ir kompleksų bendrauti ir studijuoti užsienio kalba, tad jie noriai vyksta į kitas šalis. O atvykstantiems studentams turime platų studijų dalykų pasirinkimo spektrą. Jie gali rinktis iš viso universiteto fakultetų siūlomų disciplinų anglų kalba. Užsienio studentams taip pat imponuoja ir studijų kokybė, kurią liudija faktas, jog nemaža dalis jų, atvykusių semestrui, nusprendžia pasilikti dar vienam. Kai kurie nusprendžia studijuoti čia magistrantūros studijų pakopoje“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
Kodėl verta išmėginti?
Paprastai iš Erasmus mainų grįžę studentai su kolegomis dalinasi vien gerais įspūdžiais apie studijas užsienyje. Daugybę tokių tarptautinių studijų privalumų įžvelgia ir V. Ledakas: „Pastudijavę užsienyje studentai tikrai skiriasi nuo kitų. Jie ieško naujų galimybių ir grįžę tą patirtį taikyti Lietuvoje. Pas juos nebelieka baimių atsidurti svetimoje aplinkoje ir tie studentai būna daug aktyvesni. Ši patirtis turi teigiamos įtakos ir darbinantis, tiek Lietuvos institucijose, tiek tarptautinėse organizacijose, įmonėse. International Exchange Erasmus Student Network apklausoje tai patvirtino 97 proc. respondentų“, – pozityviais faktais dalinasi pašnekovas.
 |
| VU TVM nuotr./Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos Užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro vadybininkė Ona Norkaitytė. |
Užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro vadybininkė Ona Norkaitytė papildo kolegą: „Kalbant apie verslo studijų programas, svarbu pastebėti, kad verslas retai būna lokalus, dažniausiai jis yra tarptautinis, kaip ir mūsų studijos. Tad išvykę į užsienį, studentai susipažįsta su tokiais pačiais kaip jie – potencialiais verslininkais, kurie dirbs savo įmonėse ar didelėse korporacijose. Tad šie kontaktai gali peraugti į tarptautinio verslo bendradarbiavimą“, – teigia O. Norkaitytė. Abu pašnekovai vieningai tvirtina, tarptautinių studijų dėka studentai pamato, jog aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje nenusileidžia studijų kokybei užsienyje. O tam tikrų problemų yra visur ir jos yra panašios.
Kaip pasirinkti universitetą?
Lietuvos aukštosios mokyklos yra užmezgusios partnerystės ryšius su daugybe pasaulio universitetų. Tad studentui neretai kyla klausimas, kaip pasirinkti tinkamiausią iš tokios gausybės. „Renkantis šalį ir universitetą, kur norima studijuoti, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek jo siūlomos studijų programos atitinka Lietuvoje studijuojamo dalyko programą. Taip pat labai svarbu įvertinti savo finansines galimybes. Daug kas nori studijuoti užsienio valstybių sostinėse esančiuose universitetuose, tačiau paprastai ten studentus pasitinka ganėtinai aukštos būsto nuomos, produktų, viešojo transporto kainos“, – pataria Vytautas Ledakas.
Ona Norkaitytė pastebi, jog pasirinkime neretai figūruoja ir asmeniniai prioritetai: „Studentai renkasi šalis, kurių kalbą yra mokęsi ir nori patobulinti ją būtent toje valstybėje. Galbūt jam neteks studijuoti ta kalba, tačiau ją tobulinti visas galimybes turės buityje, susiradęs gimtakalbių draugų toje šalyje“, – sako O. Norkaitytė.
Abu pašnekovai tikina, jog pasirinkime itin svarbi užsienio universitetų studijų kokybė, tačiau Lietuvoje yra įprasta pasirinkti tik gerą kokybę teikiančius partnerius. „Mūsų aukštosios mokyklos tikslas nėra turėti kuo daugiau užsienio partnerių, pas kuriuos galėtų vykti mūsų studentai. Mums svarbiau yra jų siūlomų studijų kokybė. Todėl pratęsiame ir pasirašome naujas sutartis tik su universitetais, kurie atitinka mūsų kokybės reikalavimus. Atliekame studentų apklausas, bendraujame su partneriais aptardami problemas. Ypač atkreipiame dėmesį į galimybę pasirinkti studijų dalykus, kurių Lietuvoje nėra“, – apie VU TVM tarptautinio bendradarbiavimo patirtį pasakoja V. Ledakas.
Nepagrįstos studentų baimės
Dažnai studentai ilgai abejoja ar visai nesiryžta studijuoti užsienyje pagal mainų programą. „Kartais, jei niekas iš jų kurso draugų ar pažįstamų nevažiuoja kartu, studentai pabijo vykti vieni. Tačiau tai tikrai nėra problema, visi partnerių universitetai turi mentorius, supažindina su studijų bei gyvenimo jų šalyje ypatumais, padeda adaptuotis kultūriškai, globoja ir gali padėti bet kada, iškilus problemoms. Taip pat visi universitetai padeda susirasti gyvenamąją vietą“, – tikina V. Ledakas. Pašnekovas priduria, jog patys geriausi konsultantai yra jau turėjusieji studijų patirties užsienyje studentai. Jie gali atsakyti į daugybę klausimų, kurių atsakymus žinant nebebaisu išvykti ir vienam.
„Kai kuriems studentams abejones dėl studijų mainų kelia tai, jog jie nėra užtikrinti dėl užsienio kalbos. Mūsų universitete tai nėra labai būdinga, nes turime studijų programas anglų kalba savoje verslo mokykloje“, – sako V. Ledakas. „Egzistuoja ir nepagrįstas mitas, jog grįžus iš užsienio aukštosios mokyklos čia teks išlaikyti egzaminus dalykų, kuriuos studijavo kurso draugai Lietuvoje, – tęsia pašnekovas. – Taip tikrai nėra, jokių papildomų egzaminų grįžus laikyti nereikia. O jei kažkokio egzamino neišlaiko užsienyje, čia mes parenkame dalyką, kurio egzaminą laiko vietoje neišlaikyto“.
Pokalbio pabaigoje Vytautas Ledakas pasidžiaugia, kad tarptautinių studijų galimybėmis rūpinasi ne vien aukštosios mokyklos, tam nemažai dėmesio skiria ir įvairios valstybinės institucijos. Pašnekovas taip pat pasidalina ir įspūdingais artimos ateities planais: „Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla planuoja, jog nuo kitų metų vienoje iš bakalauro studijų programų vis studentai bent vieną semestrą privalės studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. Europoje tokia praktika nėra naujiena, kuomet studentas negali baigti studijų programos, bent vieną semestrą nestudijavęs užsienyje. Nė vienam iš išvykusių papildomai užsienyje už mokslus mokėti nereikės , jei nepavyks gauti stipendijos teks pasirūpinti tik pragyvenimo išlaidomis“, – tarptautinių studijų užmojais pasidalina V. Ledakas.
