68 milijonai nuostolių
Ilgą laiką nepelningai dirbusios valstybės valdomos įmonės nuostoliai prieš trejus metus buvo pasiekę beveik 68 mln. litų ribą. Tačiau jau praėjusius metus įmonė užbaigė pelningai, uždirbusi daugiau nei 700 tūkst. litų grynojo pelno, o šiemet, pirmą kartą bendrovės istorijoje, į valstybės biudžetą pervedė beveik 600 tūkst. litų dividendų.
„Lietuvos paštas buvo praradęs savo pozicijas rinkoje, neteko didžiosios dalies savo klientų, labai krito bendrovės įvaizdis visuomenėje. Tačiau pastaruosius kelerius metus Lietuvos paštas labai keičiasi. Siekiame susigrąžinti savo pozicijas rinkoje ir tapti jos lyderiais“, – sako trečius metus įmonei vadovaujanti Lina Minderienė.
Ryžtinga pertvarka
Išlipti iš nuostolių duobės Lietuvos paštui padėjo ryžtingos permainos, kurioms postūmį davė 2010 m. šalyje pradėta valstybės valdomų įmonių reforma – buvo pakeisti bendrovės vadovai, atliktos struktūrinės pertvarkos, peržiūrėtas bendrovės ūkis. Nuostolingi ir neefektyvūs pašto skyriai perkelti į klientams patogesnes vietas, prekybos centrus. Įvykdyti struktūriniai pokyčiai įmonės veiklos sąnaudas leido sumažinti beveik perpus.
Pirmieji pasiūlę savitarną
Tačiau labiausiai padidinti veiklos efektyvumą ir susigrąžinti klientus įmonei padėjo inovatyvūs sprendimai –naujos paslaugos ir jų teikimo būdai.
Lietuvos paštas buvo pirmasis, gyventojams pasiūlęs siuntų savitarną. „Gyvenimo tempas spartėja, žmonės ima labiau vertinti savo laiką, o savitarnos terminalai taupo ir laiką, ir pinigus“, – sako Lietuvos pašto vadovė. Šiuo metu bendrovė valdo plačiausią siuntų savitarnos terminalų tinklą Lietuvoje, kuriuo, siųsdami prekes, naudojasi ir apie 200 elektroninių parduotuvių. Terminalai veikia 41 šalies mieste, iš jų siuntas galima siųsti tiek adresatams Lietuvoje, tiek į kitas Europos šalis.
Neturintiems laiko – hibridinis paštas
Kita šiemet Lietuvos pašto pristatyta naujovė – hibridinis paštas. „Tai galimybė, leidžianti popierinius laiškus išsiųsti neišėjus iš namų ar darbo vietos. Norintieji pasinaudoti hibridiniu paštu turi iš mūsų interneto svetainės parsisiųsti specialią programą ir įsidiegti ją savo kompiuteryje“, – pasakoja L. Minderienė. Naudojantis hibridiniu paštu laiško turinys sukuriamas kompiuteriu ir išsiunčiamas elektroniniu būdu, o gavėją laiškas pasiekia popierinio pavidalo.
Neturintiems laiko paštas šiais metais taip pat sudarė galimybę muitinei reikalingus tarptautinių siuntų dokumentus pateikti per pašto interneto svetainę. Dėl to siuntų išsiuntimo laikas sutrumpėjo nuo poros dienų iki 12 valandų ir šiuo metu internetu deklaruojamas maždaug ketvirtadalis visų per Lietuvos paštą išsiunčiamų siuntų.
Stiprina pozicijas finansinių paslaugų rinkoje
Lietuvos paštas rengiasi sustiprinti pozicijas ir finansinių paslaugų rinkoje, užimdamas tuščią mažmeninės bankininkystės nišą. Šį rudenį įmonė įsigijo daugiau nei 200 buvusio banko „Snoras“ taupomųjų skyrių tinklą. Atgaivinęs mažuosius bankus, juose paštas ketina teikti visas šiuo metu Lietuvos pašto siūlomas finansines paslaugas – įmokų ir mokesčių surinkimas, perlaidų siuntimas ir gavimas, pinigų išgryninimas, o ateityje planuojama pasiūlyti naujų finansinių paslaugų.
Kaip gimsta idėjos?
Lietuvos pašto generalinė direktorė sako, kad jos vadovaujama įmonė siekia būti inovatyvia kompanija ir nuolat ieško naujovių, kurias galėtų sėkmingai pritaikyti savo veikloje. „Labai dažnai idėjos gimsta diskutuojant su įvairių sričių – verslo vystymo, pardavimų, rinkodaros, pašto paslaugų specialistais. Nemažai gerų idėjų atsivežame pabendravę su užsienio šalių paštų atstovais“.
Į naujų idėjų kūrimą įtraukiami ir įmonės darbuotojai. „Nors pasiūlymai ne visada krenta kaip iš gausybės rago, tačiau tikrai sulaukiame ir labai įdomių bei netradiciškų pasiūlymų, kuriuos, jei tik įmanoma, stengiamės įgyvendinti“. Vienas iš tokių įgyvendintų pasiūlymų – panaudoti elektromobilius. Kol kas įmonė nuomojasi tik vieną elektra varomą automobilį, kuriuo vadybininkai vyksta pas klientus, bet turi minčių tokių automobilių parką plėsti.
Dr. M. Laužikas: visos įmonės turėtų investuoti į inovacijas
Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos docentas dr. Mindaugas Laužikas sako, kad įsitvirtinusios rinkoje, visos įmonės turėtų investuoti į inovacijas, tyrimus ir plėtrą. „Inovacijos padeda įgyvendinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įmonių tikslus. Vienoms įmonėms inovacijos yra įsiskverbimo į rinką būdas, kitoms – tokių konkurencinių pranašumų kaip pavyzdžiui, mažesnės veiklos sąnaudos, palankesnė produkto, paslaugos kaina ar aukštesnė kokybė, stiprinimas, dar kitoms – nuolatinis ateities produktų ir paslaugų kūrimas ar jų atnaujinimas, siekiant patenkinti reiklių klientų poreikius, efektyviai panaudoti esamus resursus bei užtikrinti nuolatinį organinį pajamų ir pelno augimą“.
Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkas, didžioji dalis Lietuvos verslininkų nėra orientuoti į inovacijas ir mano, kad jų produktai ir paslaugos nėra ir nebus novatoriški. „Nėra kultūrinio palaikymo, bijomasi rizikuoti. Šią problemą pagrindžia ir tas faktas, kad daug verslių veiklų Lietuvoje yra plėtojama po „darbdavio stogu“, tačiau savarankiškai valdyti riziką bijomasi“.
Įprastai, pasak Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokyklos atstovo, už inovacijų politiką Lietuvos įmonėse atsako vadovai. „Tai nėra blogai, nes dauguma Lietuvos kompanijų, lyginant su užsienio, yra mažesnės, sprendimai priimami greičiau. Tačiau, esant pakankamiems resursams, už žinių valdymą ir inovacijas įmonėje galėtų būti atsakinga atskira komanda, sudaryta iš įvairių sričių įmonės specialistų – rinkodaros, tyrimų ir plėtros, gamybos, finansų, žmogiškųjų išteklių vadybos, pardavimų“.
Dr. M. Laužikas taip pat neigia įsitikinimą, kad inovacijoms visuomet reikalingos didelės investicijos, todėl jos yra prieinamos tik didelėms kompanijoms. „Inovatyvios gali būti ir mažos, ir jaunos kompanijos. Inovacijų yra įvairių – produkto, paslaugos ar proceso. Šiandien vis labiau populiarėja socialinių inovacijų koncepcija. Net tokie naujoviški vadybos instrumentai kaip „elektroninio idėjų banko“ kūrimas ar mišrių skyrių, kuriuos sudaro po vieną darbuotoją iš kiekvieno departamento, formavimas yra nuosaikios vadybinės proceso inovacijos, padedančios įmonei mažinti kaštus, skatinančios darbuotojų motyvaciją ir kūrybingumą“.
