Nors šalis reitinge išliko toje pačioje vietoje, kaip pernai, panašu – juda reikiama kryptimi. Nors reitingai yra itin mėgiamas visko vertinimo būdas, svarbu išgirsti, ką kalba faktai, ne vien skaičiai ir pabandyti išsiaiškinti, kokia yra toji Lietuvos sąlygų verslui paslaptis, galinti priversti pavydėti už nugaros palikusias valstybes.
Valdžios iniciatyvos skatinant verslumą
VšĮ „Versi Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius teigia, jog per keletą metų šalyje padaryta daugybė gerinančių sąlygas verslui sprendimų, leidusių pelnyti ir atitinkamas pozicijas Pasaulio banko reitinge. „Visų pirma, pradedantieji verslą gauna žinias iš įvairių verslumo iniciatyvas skatinančių ir palaikančių organizacijų, tarp jų ir įmonė „Versli Lietuva“. Antra – pasirašytas memorandumas, su verslą kontroliuojančiomis institucijomis, kuris užtikrina, jog pirmaisiais verslo įmonės gyvavimo metais jos veikia kaip konsultuojančios, o ne kaip kontroliuojančios ar baudžiančios institucijos“, – sako D. Varkulevičius.
Labai svarbiu žingsniu pašnekovas laiko naujos teisinės formos įmonės – mažosios bendrijos atsiradimą: „Tai yra labai patogi veiklos forma ir jos populiarumas sparčiai auga. Jos yra itin palankios nedideliam šeimos verslui. Šiuo metu ypač plačiai naudojamos kuriant vėjo, saulės jėgaines. Tai rodo, jog Seimas ir Vyriausybė priėmė teisingą sprendimą sukurdami ir įteisindami tokią veiklos formą“, – teigia VšĮ „Versi Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.
Įvairių paslaugų persikėlimas į elektroninę erdvę neaplenkė ir pradedančiųjų verslininkų. Įdiegus elektroninę įmonės registraciją, nuo 26 iki 6 dienų sutrumpėjo įmonės steigimo laikas. Registruojant įmonę elektroniniu būdu, nebereikia ir notaro patvirtinimo, dėl to sumažėjo ir steigimo kaina. „Dabar verslą pradėti galima neišėjus iš namų t.y. elektroniniu būdu. Turint savo asmens identifikacijos kortelę ir el.parašą, pageidautina, internetinės bankininkystės paskyrą“, – sako pašnekovas.
„Manau, kad valstybė šiandien yra padariusi daug, kad verslas taip aktyviai steigtųsi. Per paskutinį ketvirtį turime daugiau nei 500 per mėnesį įsisteigusių įmonių. Lietuvai tai yra ženklus skaičius“, – sako D. Varkulevičius, neneigdamas ir to, jog dar tikrai yra kur patobulėti, – be abejo, jei lyginsime save su aktyviaisiais verslumo taškais – JAV, Singapūru, Honkongu, – jų iniciatyvos verslumo srityje mums yra siektinos: pvz., verslo pradžios subsidijos, duodamos tik reikalavimus atitinkantiems kandidatams, pristačiusiems verslo planą ir gavusiems jo patvirtinimą. Tačiau yra ieškoma būdų tokią sistemą įdiegti Lietuvoje“.
Verslininkai pageidauja mokesčių lengvatų
 |
| Archyvo nuotr./UAB „Tingis group“ direktorius Rokas Černiauskas. |
Jau nebe pirmai įmonei sėkmingai vadovaujantis verslininkas Rokas Černiauskas užsimena, jog Lietuvoje verslo sąlygos yra sudėtingos: „Lietuvoje nėra pakankamai remiamas smulkusis verslas. Manyčiau, jog įmonę, iš mokesčių pusės, reikėtų paspausti tik po gerų trejų metų, nes pirmaisiais metais daugiau investuojama, nei gaunama pelno. Valstybė nuo pat pirmųjų kompanijos gyvavimo dienų ima iš jos mokesčius, neduodama nieko, nors nauja įmonė sukuria naujas darbo vietas. Didelės, monopolinės kompanijos moka lygiai tokius pačius mokesčius, kaip ir mažosios. Nemanau, kad tai yra teisinga. Todėl šešėlinis verslas čia ir egzistuoja. Netgi Baltarusijoje, kurioje teko koordinuoti vienos įmonės veiklą, sąlygos yra palankesnės naujam smulkiajam verslui. Kaip bebūtų, viskas įmanoma, kai to tikrai nori“, – sako UAB „Tingis group“ vadovas.
Dovydas Varkulevičius yra kitokios nuomonės: „Mums nereikėtų nuolatos galvoti apie biurokratiją ir didelius mokesčius. Yra pilna šalių, kur mokesčiai – dar didesni. Na, o mūsų mokestinė bazė, palyginus su mūsų kolegomis Europos Sąjungoje, pasak Gitano Naudsėdos, yra labai konkurencinga. Šiandieną pradėti verslą yra paprasta, mokesčių bazė – palanki, o valdžios organai, kaip jau minėjau, bando įvesti dar didesnes lengvatas. Tačiau nereikia pamiršti, kad valstybė nuolatos balansuoja tarp išlaidų ir pajamų, tad ir mokestinėje sistemoje verslui turi būti išlaikytas tam tikras balansas“, – tvirtina D. Varkulevičius.
Rezervas tobulėjimui – švietimo srityje
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) atliktame Lietuvos verslumo stebėjimo tyrime paaiškėjo, jog, ekspertų nuomone, dėl kapitalo trūkumo Lietuvoje naujų ir augančių įmonių plėtra yra apribota. Tyrimo ataskaitoje randama ir ekspertų nuomonė, jog tiek vyriausybės politika, tiek vyriausybės programos bei švietimas ir mokymas nepakankamai skatina naujų verslų kūrimą bei vystymą. Ekspertai mažiau palankiai vertino veiksnius (licenzijų, leidimų gavimo trukmę, biurokratinius reikalavimus, mokesčius ir kt.), lemiančius naujų ir augančių įmonių veiklą. 70% ekspertų neigiamai įvertino galimybę gauti reikiamą pagalbą iš vyriausybės programų, tačiau mokslo parkų ir verslo inkubatorių parama buvo įvertinta teigiamai. Kaip nurodoma tyrimo ataskaitoje, orientacijos į verslumą labiausiai trūksta pradinėse ir vidurinėse mokyklose.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius mano, jog šalies švietimo sistema yra išvystyta gerai, tačiau sutinka su VU TVM vykdytame tyrime išryškėjusia tendencija, jog verslumo pradedama mokytis per vėlai. „Jeigu amerikietis apie pinigus sužino dar būdamas darželyje, žaidžia ekonominius žaidimus, vėliau, mokykloje jie turi ekonomikos klases, kur aiškinama, kaip veikia akcijų rinkos, kaip valdomas verslas, kaip prisitraukti kapitalą, tai Lietuvoje to stinga“, – sako D. Varkulevičius. Pašnekovas priduria, jog Konkurencingumo centro tyrimų duomenimis, pas mus taip pat „šlubuoja“ rinkodaros ir pardavimų sritis: „Žinios, kaip „save parduoti ir pristatyti“ turi rezervo tobulėjimui“, – teigia D. Varkulevičius.
Užsienio kapitalo įmonės neturėtų gąsdinti
Paklaustas apie naujos, besiformuojančios valdžios ketinimus į šalį pritraukti stambių užsienio kapitalo įmonių, dėl kurių atėjimo baiminasi vietinės smulkaus verslo įmonės, Dovydas Varkulevičius nuteikia optimistiškai: „Manyčiau, kad didelių įmonių pritraukimas nėra trūkumas. Yra daugybė pavyzdžių, kai šalyje atsiradus stambiai užsienio kapitalo įmonei, aplink ją atsiranda daugybė mažų vietinių įmonių, aprūpinančių ją reikiamomis paslaugomis ar produktais. Tarkime, kalbant apie Visagino atominės elektrinės projektą, yra paskaičiuota, jog jam aptarnauti papildomai galėtų atsirasti apie 150 įmonių, nekalbant apie įmones, kurios projektą aptarnautų netiesiogiai. Be to, atsiradus „dideliems žaidėjams“ rinkoje, kyla verslo kultūra šalyje. Nes ateinančios įmonės atsineša savo verslo kultūrą bei savo „know how“ (liet. praktinė patirtis)“, – tikina D. Varkulevičius.
VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriaus teigimu, priimant sprendimus valdžia turėtų bendradarbiauti su verslu. Drauge išsiaiškinti, kokie sprendimai galėtų užtikrinti optimalias sąlygas verslui. Pašnekovo manymu, šiuo metu yra imtasi palankių iniciatyvų, kurias reikėtų vystyti ir tęsti. Ir visi sprendimai turi būti vykdomi evoliucijos, o ne revoliucijos keliu.
