A – asmenybės savybės
Kiekvienoje veikloje viskas prasideda nuo žmogaus. Tad ir verslo pradžiai labai svarbios yra tam tikros asmenybės savybės. Pirmąja Rokas Černiausias įvardina drąsą: „Yra daug žmonių, kurie galėtų užsiimti verslu, tačiau jiems trūksta drąsos. Juos ypač gąsdina buhalterijos ir kitokio biurokratinio darbo neišmanymas. Mane patį tai kiek gąsdino, tačiau per šešis darbo patirties metus supratau, kad tos žinios yra perkamos – tu gali samdyti žmogų, kuris šiais klausimais padėtų“, – apie potencialių verslininkų baimes kalba pašnekovas. Vyras taip pat stebisi, jog riziką imti paskolą būstui žmonės vertina kaip normalų dalyką, o štai verslo pradžią jie laiko kur kas rizikingesniu.
Taip pat sėkmingam verslui reikalingas nuoseklumas: „negali eiti antro žingsnio, nepadėjęs pirmo“, – sako R. Černiauskas. Čia į pagalbą kiekvienam pradedančiajam verslininkui ateina verslo planas. Kuriame, kaip teigia pašnekovas, pirmiausiai reikėtų užsibrėžti tikslą, pasiskaičiuoti investicijas numatant, kad kurį laiką (pusę metų, metus) iš verslo nebus jokių pajamų. „Iš patirties gali pasakyti, jog kartais būna nukrypimų nuo plano, tačiau jis būtinas tam, kad žinotum, ko sieki ir ko reikia tam, kad pasiektum savo tikslą, – tikina verslininkas, pridurdamas, jog nerekomenduotų pradėti verslo, jei vienintelė motyvacija – pinigai, galimybė uždirbti. – Man didžiausias pasitenkinimas yra tai, kad laisvalaikiodovanos.lt verslą pradėjau vienas, o dabar grupėje dirba apie 70 žmonių, verslas išsiplėtė į užsienio šalis. Galimybė suvokti, jog sukūrei kažką naujo, investavai į tai, sukūrei darbo vietų yra neįkainojama“, – sako R. Černiauskas.
B – žinios ir įgūdžiai
Dažnu diskusijų objektu tampa klausimas „ar egzistuoja įgimta verslumo gyslelė“. Sėmingai verslaujantis Rokas Černiauskas mano, jog tai yra įgimta savybė, kurią turi visi. Skirtumas tik tas, kokioje aplinkoje žmogus vystosi, ar joje yra sąlygos verslumo įgūdžiams stiprėti. „Gali pradėti nuo laikraščių pardavinėjimo savaitgaliais, išsyk turėsi kitokį suvokimą apie tai, kaip uždirbami pinigai. Lygiai taip pat galima išmokti stebint verslaujančius žmones“, – sako pašnekovas, pradėdamas kalbėti apie privalomas teorines žinias bei įgūdžius, reikalingus potencialiam verslininkui.
Prakalbus apie galimybes išmokti ir išlavinti verslumą savyje, neišvengiamai paliečiame aukštojo mokslo temą. „Studijos duoda bendrą suvokimą apie gyvenimą, ten subręsti. Štai mokykloje tu pakliūni į atsitiktinių žmonių bendruomenę, o universitete tave supa panašių tikslų turintys žmonės, žmonės, kurie domisi verslu, nori juo užsiimti, jam vadovauti“, – apie verslumo skatinimui ir ugdymui palankią terpę kalba pašnekovas. – Aš pats vis dažniau pastebiu, jog mokslas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje man davė daug žinių ir įgūdžių. Jos studijų programose atsispindi šiuolaikinis požiūris į mokslą ir verslą. Ten yra labai gerų, autoritetingų dėstytojų, kurie stiprūs ir kaip teoretikai ir kaip praktikai“, – studijų patirtimi dalinasi VU TVM absolventas.
Viena iš kertinių „žalio“ verslininko abėcėlės raidžių R. Černiauskas įvardija marketingo žinias: „Norėdamas sėkmingai veikti, privalai suprasti, ko nori klientas, kaip jį pasiekti. Be rinkodaros ir rinkotyros žinių tai yra beveik neįmanoma“, – sako verslininkas, pridurdamas, jog taip pat yra reikalingos vadybos žinios, juridinio asmens teisinių formų ypatybių išmanymas. Tačiau vyras pripažįsta, jog absoliučiai visko, ko reikia įmonės valdymui, žinoti neįmanoma ir net nereikia. „Tam yra kitų profilių specialistai, su kuriais bendradarbiaujant – vykdoma kompanijos veikla. Netgi nepasakyčiau, kad privalu išmanyti įstatyminę bazę. Įstatymai yra visiems vienodi, nepaisant to ar tu juos žinai, ar ne. Verslininkui svarbu matyti, ko reikia rinkai, klientui, kur jis gali sukurti kažką naujo, turinčio pridėtinę vertę. O darbus turi atlikti savo sričių specialistai – pasamdyti žmonės“, – teigia R. Černiauskas.
C – išteklių paieška
Lietuvių tarpe yra įprasta veikti per pažintis, draugus ir gimines. Iš „savų“ tarpo ieškoti darbo jėgos, neretai vėliau dėl to pasigailint. „Ieškant žmogiškųjų išteklių verslui, nerekomenduočiau to daryti draugų tarpe. Visą komandą reikėtų rinkti „iš šalies“, kad nebūtų jokių palankesnio vertinimo ar tikėjimosi sulaukti palankesnio vertinimo situacijų“, – pataria R. Černiauskas.
Prakalbus apie finansinius išteklius, pašnekovas neslepia, jog tai gali būti sunkoka, ypač jei pats nesi sukaupęs nei kiek kapitalo. „Pradedant nuo nulio, banke gauti paskolą, bus sunku, gerai, kai gali padėti tėvai ar giminės. Kita vertus, jei yra gera idėja, tikėtina, jog atsiras žmonių, galinčių ir norinčių į ją investuoti“, – sako verslininkas.
Nesusilaikome nepalietę bendros situacijos ir sąlygų pradėti verslą Lietuvoje: „čia nėra remiamas smulkusis verslas. Didelės, monopolinės kompanijos moka lygiai tokius pačius mokesčius, kaip ir mažosios. Nemanau, kad tai yra teisinga. Todėl šešėlinis verslas čia ir egzistuoja“, – šalies problemas dėsto R. Černiauskas, lygindamas su kitomis šalimis bei siūlydamas išeitis. – „Netgi Baltarusijoje, kurioje koordinuoju laisvalaikio dovanų veiklą sąlygos yra palankesnės naujam smulkiajam verslui. Manyčiau, jog įmonę tik po trijų metų reikėtų paspausti iš mokesčių pusės“, – kalba vyras, pridurdamas, jog nors yra kur kas palankesnių šalių verslui, nei Lietuva, viskas įmanoma, kai to tikrai nori.
