Dėmesį atkreipė didmiesčiai
2016-ieji išsiskiria aktyvesne renovacija didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. LSA direktorės R. Žakaitienės teigimu, šiuose miestuose renovacijos derinimas užtruko kiek ilgiau, kol pagaliau paaiškėjo, kurie namai tikrai nori dalyvauti renovacijos programoje, o kurie dėl tam tikrų priežasčių pasitraukė iš jos.
Antras į akis kritęs išskirtinumas – gerųjų pavyzdžių įtaka gyventojų nuomonei apie renovaciją. „Dabar aiškiai matoma, kad geri renovuotų namų pavyzdžiai kardinaliai pakeitė butų savininkų požiūrį į modernizaciją. Kyla vis mažiau abejonių ir diskusijų dėl poreikio renovuoti namą. Be to, kadangi renovacijos darbai padidina butų ir kitų patalpų vertę, potencialūs butų renovuotuose namuose pirkėjai nesibaimina renovacijos kreditų, šiuos įsipareigojimus priima geranoriškai ir siekia gyventi jaukioje aplinkoje“, – pastebi Vladzė Prunskienė.
Mažiau taupė
Pastebima, kad modernizuodami savo daugiabučius pernai gyventojai mažiau taupė ir rinkosi platesnį energinio efektyvumo ir kitų priemonių paketą.
„Gyventojai taip pat vis dažniau pageidauja, kad renovuojant jų daugiabutį būtų naudojamos kuo modernesnės, šilumą taupančios inžinierinės technologijos. Rengiant techninius darbo projektus domimasi, ar bus taikomos naujoviškos, kokybiškos medžiagos bei įrenginiai. Be to, rangovai ir techniniai prižiūrėtojai įgyja vis daugiau patirties, todėl darbai atliekami kokybiškiau“, – dėsto asociacijos „Lietuvos butų ūkis“ vadovė.
Neramina atotrūkis
Savivaldybių renovacijos specialistai taip pat pastebi, kad, deja, nemažėjo atotrūkis tarp pažangiausių ir mažiau aktyvių savivaldybių. Kaip ir 2015 m., pernai tarp mažesnių savivaldybių dideliais renovacijos tempais išsiskyrė Ignalinos, Druskininkų ir Molėtų savivaldybės.
„Vis tik pagal atnaujintų namų skaičių nuo visų esančių savivaldybėje namų, matomas didelis atotrūkis tarp skirtingų savivaldybių. Jis siekia nuo 78 iki 5 procentų. Taigi – dalis savivaldybių nepilnai išnaudoja modernizacijos programos galimybes“, – neslepia V. Prunskienė.
Pašnekovė pasidalija įžvalga, kad renovacijos programos įgyvendinimas konkrečioje savivaldybėje tiesiogiai susijęs su programos administratoriaus darbu. „Ypatingai svarbus išlieka sugebėjimas įtikinti butų savininkus priimti sprendimą dėl renovacijos, taip pat tokie klausimai kaip finansavimo užtikrinimas, rangovų kvalifikacija“, – vardija V. Prunskienė.
Tikisi kuo įvairesnės modernizacijos
Apžvelgdama praeitus metus ir išsakydama lūkesčius prasidėjusiems 2017-iesiems, LSA direktorė R. Žakaitienė pabrėžia, kad tikimasi tęsti sėkmingus projektus, tokius kaip kvartalinė renovacija. Taip pat – daugiau diskusijų apie dalinę renovaciją.
„Džiaugiamės, kad nuo pavienių namų renovacijos pamažu pereinama prie kompleksinės – kvartalinės renovacijos koncepcijos, kai atnaujinami ne tik daugiabučiai namai, bet ir pasirinktame kvartale esantys viešieji pastatai, inžinerinė infrastruktūra, žaliosios erdvės, socialinė infrastruktūra“, – pasakoja R. Žakaitienė. Ji atkreipia dėmesį, kad džiugina ir sėkmingas bendradarbiavimas su Vokietija, kuris leido 3 Lietuvos savivaldybėms parengti pilotines kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.
„Kalbant apie ateitį, manome, kad Lietuvoje reikalingas nacionalinio lygmens ilgalaikis daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) planas, kuriame būtų numatytas aiškus ir nemažinamas finansavimas bei nustatyti objektyvūs priimamų paraiškų skaičiaus paskirstymo savivaldybėms kriterijai. Taip pat būtina pradėti diskutuoti apie dalinės renovacijos modelį kaip alternatyvą kompleksiniam atnaujinimui. Tokia renovacija pasitarnautų savo daugiabučius kruopščiai prižiūrintiems gyventojams“, – apibendrina R. Žakaitienė.
